Lankydamasis Druskininkuose, kai buvo atidarinėjama „Snoras
snow arena“, Premjeras Andrius Kubilius, mano žiniomis, vietiniams TS-LKD
nariams patarė nepersistengti kritikuojant mūsų kurorto merą. Tokios
kapituliacinės nuotaikos akivaizdžiai reiškia, kad didžiausia valdančioji
partija per 2012 m. Seimo rinkimus nė nesiruošia eikvoti jėgų bei lėšų šiame
Lietuvos pakraštyje ir mesti iššūkį į valdžią besiveržiantiems
socialdemokratams. O gal tiesiog neturi žmonių, kurie turėtų ką naujo pasakyti
druskininkiečiams? Tada belieka džiaugtis nuolatinių rėmėjų balsais, kuriuos,
nieko neerzinant ir su niekuo nesipykstant, pavyks surinkti daugiamandatėje
apygardoje. Truputį apgailėtina, bet pragmatiška.
Šios kadencijos Seimui belikus dirbti vienerius metus,
politinės partijos pradėjo dalintis, kam kurioje vienmandatėje apygardoje
kandidatuoti. „Socdemų tvirtove“ vadinami Druskininkai, suporuoti į vieną
apygardą su konservatorišku Lazdijų rajonu, daug metų buvo „rezervuoti“
profesoriui Justinui Karosui. Per tą laiką Druskininkai jam ir Garbės piliečio
titulą spėjo suteikti, bet lazdijiečiai taip ir neišmoko jo laikyti savu, todėl
per kiekvienus rinkimus profesorių ištraukdavo tik kurorte gauti balsai. Garbės
piliečiais paprastai tampama tada, kai ateina laikas pailsėti, o tolimais 1937
m. gimusiam J.Karosui palikti aktyvią politiką norėjosi jau senokai, bet tik
šią kadenciją tą norą jis išdrįso išsakyti. Tai išgirdę, Druskininkų ir Lazdijų
socdemai sujudo siūlyti savus žmones. Mūsų merui iškart kilo mintis deleguoti į
Seimą savo pavaduotoją Kristiną Miškinienę, o ši ir pati nelabai tokiam
pasiūlymui priešinosi. Kairysis partijos sparnas, atstovaujamas jos pirmininko A.Butkevičiaus,
po G.Kirkilo nušalinimo, tebesivaržo dėl įtakos su europarlamentaro Z.Balčyčio
neoficialiai vadovaujama „senąja gvardija“. Prieš metus net buvo pasigirdę
kalbų, kad partija gali suskilti ir atsikurti senoji LDDP. Tarp galimų jos
lyderių minėtas ne tik Z.Balčytis, bet ir Druskininkų meras R.Malinauskas.
Kol partija yra opozicijoje, dalintis kaip ir nėra ko,
socialdemokratams šiaip taip pavyksta susitaikyti išlaikyti vienybę, bet
pasiskirstyti vietas vienmandatėse apygardose – ne ką mažesnis iššūkis, negu
vienoje programoje sutalpinti postkolchozinių milijonierių ir kairiųjų
intelektualų siekius. Antai kaimyniniame Varėnos rajone į socialdemokratus
perėjo visa centristų partija, taip ne tik sugrąžinusi savo lyderį V.Mikalauską
į rajono valdžią, bet ir užsitikrinusi, kad po Seimo rinkimų bus tikėtinų
valdančiųjų pusėje.
Savaitgalį socialdemokratai paskelbė suformavę abėcėlinį
kandidatų sąrašą daugiamandatei apygardai ir bebaigią susitarti dėl
vienmandatininkų. Daugumoje apygardų kandidatai jau įvardinti, bet tik ne
mūsiškėje. Čia vis dar minimi trys – Kristina Miškinienė, Justinas Karosas arba
Vilniaus mero patarėjas Justas Pankauskas. Mūsų vicemerės sėkme neabejoja tik
Druskininkų bendrapartiečiai, o Lazdijuose jos paprasčiausiai niekas nepažįsta.
J.Pankausko šansai didesni pirmiausiai todėl, kad jis jau yra nemažai reiškęsis
kaip Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėjas, socialdemokratų
partijos tarptautinis sekretorius, o 2011 m. buvo perrinktas LSDP pirmininko
pavaduotoju. Lazdijuose jis žinomas, turi Veisiejų miestelyje būstą ir yra
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, o Druskininkuose socialdemokratų
elektoratas ir taip nubalsuos taip, kaip partija palieps. Visada nubalsuoja.
Liberalcentristai dalyvauti rinkimuose veikiausiai bandys
įkalbėti dr. Juozą Šarkų. Jei jis nesutiks, dar yra jaunasis Karolis Kaklys ir
susilpnėjęs nuo areštų bei kratų, bet gyvas Lazdijų skyrius. Nežinia, ką gali
iškrėsti Vilniaus mero vadovaujamas visuomeninis judėjimas, ketinantis
persitvarkyti į partiją ir pakovoti kiekvienoje apygardoje. Nuo konservatorių
atsiskyrę tautininkai dar tik vienijasi su kitais dešiniaisiais radikalais ir
tik prieš pat rinkimus matysime, kokio stiprumo „prieš juodus, žydrus,
raudonus“ kovą žadėsiantis darinys iš to susiformuos. Negalima užmiršti ir
Darbo partijos bei tvarkiečių. Pastariesiems susilaikyti nuo vietinės valdžios
kritikos jų partijos vadovybė matyt pamiršo patarti, tai jie ir vanoja
negailėdami. Jau šį rudenį jų mėgstama tema tikriausiai taps šilumos kainos,
juolab, Druskininkuose jos tikrai nebus mažiausios Lietuvoje. Čia atsiveria
puikios galimybės oponuoti merui, kuris kažkada perleido šilumos ūkį
nuomininkams, o dabar ne itin skubina jį pervesti nuo dujų prie biokuro.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kaip tik paskelbė rugsėjo
mėnesio šilumos kainas. Verta atkreipti dėmesį, kad Druskininkuose šilumos ūkio
išlaidos, išskyrus kuro kainą, yra vienos mažiausių šalyje, bet, pridėjus
brangias iš Baltarusijos per keletą tarpininkų perkamas dujas, galutinė kaina
tampa viena didžiausių. Žiūrint į
komisijos sudarytą lentelę, atrodo, kad mums investuoti į kuro rūšies
pakeitimą apsimoka netgi labiau, negu kitiems miestams, nes, jeigu kuras sudaro
didžiausią kainos dalį, lyginant su veiklos išlaidomis, tai net ir nedidelis
kainos sumažėjimas labiau įtakotų galutinę šilumos kainą.
„Lietuvos žinių“ nuotraukoje: socdemas J.Karosas ir konservatorė
I.Degutienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą