Maždaug tokiu metu, tarp Grybų šventės ir PoetinioDruskininkų rudens būna pats tikriausias rudens metas, kai įvairiomis spalvomis
nuo skaisčiai raudonos iki purvinai rudos nakties šalnų nuspalvinti klevų lapai
lėtai leidžiasi mums ant galvų, o ilgi jau ne ką tesušildantys saulės
spinduliai nutįsta pro šakas. Lėtas sliūkinimas tiems lapams šiugždant po kojų
išsiklaipiusiais šaligatviais pro pusiau apleistus kurorto medinukus man
visuomet išliks kaip mielas 1990 – 2000 m. Druskininkų prisiminimas. Nostalgija
tam laikui mūsų krašte dar nėra įprastas reiškinys. Besiilgintieji Smetonos
laikų jau beveik išmirė, o tie, kam „už ruso“ buvo geriau, nuoširdžiai ilgisi
brandaus brežnevizmo, nes tada jiems nereikėjo mąstyti nuosavais smegenimis.
Paskutinis XX a. dešimtmetis daug kam asocijuojasi tik su prarastu socialiniu
saugumu, nedarbu ir gausybe permainų, kurioms jie visai nebuvo pasiruošę. Bet
tai buvo ir neįtikėtinos laisvės bei galimybių metas, kai per naktį galėjote
viską prarasti arba tapti fantastiškai turtingu, kai ką tik griuvo visi
suvaržymai, o nauji dar nebuvo pastatyti. Mano karta tiesiog dar neturi laiko
pažvelgti atgal, bet neabejoju – kada nors tų laikų mes ilgėsimės.
Kas antras į redakciją užsukantis druskininkietis čiaudėja
ir kosti, sako, daugiabučiai jau išvėso, kieno langai ne į pietus, jausmas
tarsi gyventum rūsyje, bet šiemet tai jau tikrai nieks neskubės įjungti šilumą.
Neerzinsiu jūsų pasakojimais, kad savo krosnyje kas dvi trys dienos sukūrenu
popierines šiukšles ir vieną dvi malkas ir vien nuo to vakarais radiatoriai
būna maloniai šilti, o namukas neišvėsta. Užtat mane, kas rytą nuo namų iki
darbo važiuojantį beveik 20 kilometrų, baisiai erzina be jokios progos pabrangę
automobilinės dujos. Kai kuro kainos kyla reaguodamos į pasaulinius naftos
kainos pokyčius, čia jau, kaip sakoma, prieš vėją nepapersi, bet pastaruoju
metu nafta nebrango. Kai kainos didėja todėl, kad didinami mokesčiai, siunčiame
prakeiksmus tokius sprendimus priėmusiems vietiniams bei ES politikams ir
mintyse žadame su jais už tai atsiskaityti per artimiausius rinkimus. Bet
mokesčiai irgi nedidėjo. Tai kas, po perkūnais, nutiko?
„Didmeninė degalų kaina priklauso ne tik nuo naftos barelio
kainos tuo metu, kai naftą perdirbančios bendrovės įsigyja žaliavą, bet ir nuo
degalų paklausos visame regione konkrečiu laikotarpiu. Tačiau degalų kainoje
taip pat yra svarbių veiksnių, kurie nepriklauso nuo naftos rinkos, tai yra
logistika, vietiniai mokesčiai ir kita,” - kainų pokytį komentavo „Orlen
Lietuvai” atstovaujantis ryšių su visuomene agentūros „Idea prima”
komunikacijos projektų vadovas Audrius Stasiulaitis.
Ką nors supratote? Aš tai tik tiek, kad mielieji „ereliukai“
nusprendė pasigerinti šių metų finansinius rezultatus, nes pamatė, kad dujomis
visai apsimoka važinėti ir žmonės jas perka. Kodėl neuždirbti daugiau, jeigu
gali uždirbti? Kitur tai vadinama piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi
rinkoje. Kokių nors veiksmingų protesto formų nežinome ne tik mes, visoje
Europoje vartotojai nepajėgia kaip nors paveikti kuro kainų. Kartais linksma
paskaityti, kaip Rumunijoje prieš degalų brangimą protestuojantys vairuotojai
atvažiavo į degalines automobiliais, į kuriuos buvo įkinkyti arkliai, bet nuo
to kainos ir ten nesumažėjo. Pripažinkim, kad šioje srityje esame absoliučiai
bejėgiai.
Jeigu dar neįvariau jums depresijos, tai reikėtų paminėti,
kad nuo 2012 metų dėl akcizų didinimo nuo 3 iki 5 procentų pabrangs cigaretės.
Kaip pranešė „Verslo žinios“, kartu su 2012 metų valstybės biudžeto projektu
Finansų ministerija planuoja pateikti Akcizų įstatymo pakeitimo projektą. Jame
specifinis akcizų tarifas didinamas 6 proc., o minimalus akcizų tarifas – 5
proc. Ir, kas bjauriausia, kontrabandinių rūkalų Druskininkuose įsigyti vis
sunkiau. Net aš pats rūkau cigaretes su lietuviškomis banderolėmis, nors tiek
kartų raginau virtualius draugus socialiniuose tinkluose protestuoti prieš
lupikiškus akcizus vartojant kontrabandinius rūkalus. Dabar net gėda viešoje
vietoje išsitraukti pakelį iš kišenės, tarsi būčiau koks mielosios Ingridos
Šimonytės bendramintis.
Grįžtant prie kuro kainų, reikėtų užsiminti, kad tokiose
diskusijose visuomet kas nors išsižioja apie elektromobilių privalumus. Gerai,
sutikčiau įsiskolinti bankams iki ausų, nors iki šiol bet kokių paskolų vengiau
kaip velnias kryžiaus, ir pirkčiau už 50000 Lt neviršijančią kainą naują golfo
klasės elektromobilį, kuris vienu pakrovimu vasarą nuvažiuotų apie 150 km, o
žiemą – 100 km. Kasdieniniam važinėjimui į darbą to pakaktų. Jei tokį rasite,
pasiūlykite. Bet tikrai nemokėsiu per šimtą „štukų“ už pusiau eksperimentinius
elektrinius žaislus, sulipintus iš pigiausius kiniškus barškučius primenančios
plastmasės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą