Kuria kūno dalimi mąstė Druskininkų garbės piliečio titulo skyrimo mero tėvui sumanytojai?

Gyvų politikų ir jų artimųjų garbinimo pavyzdžių
apstu į Rytus nuo mūsų esančiose šalyse

Druskininkiečiai gali nuoširdžiai pasidžiaugti, kad po 220 metų Druskininkai pagaliau sulaukė deramo žiniasklaidos dėmesio. Naujienos apie mūsų miestą užliejo visą šalį tarsi šiltos vasaros liūties vandenys, nešantys vėtros nudraskytus medžių lapus, nuplautas nuo grindinio dulkes, nuorūkas ir skreplius.

Analizuodami pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose priežastis, socialdemokratai neišvengiamai turėjo atsigręžti į jų įvaizdžiui labiausiai nusipelniusius partijos narius, juokinančius Lietuvą savo pasisakymais ir neišbrendančius iš vis naujų skandalų. Prisiminė nesėkmingą Birutės Vėsaitės ministravimą, vieną kitą įtartiną Juozo Oleko medžioklę, Broniaus Bradausko prorusiškas kalbas... O tada visų žvilgsniai nukrypo į Druskininkų merą Ričardą Malinauską. Jei ir nenukrypo, tai žiniasklaida juos ten nukreipė, o politikos apžvalgininkai kone choru priminė, kad skandalai, prasidėję nuo pastangų sužlugdyti nepriklausomą vietinę spaudą, leidžiant ir nemokamai platinant laikraštį imituojantį politinės reklamos leidinį, valdiškų sklypų ir tvorų istorijos, vieši atsikalbinėjimai prieš Aplinkos ministrą ir nesugebėjimas tvardyti pykčio atsakinėjant į žurnalistų klausimus griovė ir tebegriauna LSDP įvaizdį.

Neapsikentęs partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pasikvietė savo pavaduotoją, Druskininkų merą pasiaiškinti. Bet argi mūsų santūrusis Premjeras gali griežtesnį žodį ištarti, kojele treptelėti, kumščiu į stalą patrankyti? R.Malinauskas ne taip seniai jau buvo kviečiamas ant partinio kilimėlio, tai yra į socialdemokratų etikos komisiją už tai, kad nevykdo Žurnalistų etikos komisijos sprendimo dėl leidinio „Mano Druskininkai”. Anuomet jam lengvai pavyko apsiginti, pasakius, jog apskundė tą sprendimą teismui. Partiniai etikos sargai lengviau atsiduso, kad nereikės aiškintis bei bartis ir nusprendė laukti teismo sprendimo.

Kartą išbandytas būdas tiko ir dabar - pasakė, kad įrodinės savo namo statybos teisėtumą teisme ir A.Butkevičiui iškart atsirado proga išvengti bet kokių nemalonių procedūrų. Teismai pas mus patys žinote kiek laiko užtrunka, antai Darbo partijos vadai teisiami, teisiami ir niekaip nenuteisiami, o per tą laiką gal ir skandalai užsimirš, žiniasklaidai nusibos vis apie tą patį rašyti.

Tik toks manymas iš esmės yra klaidingas, nes skandalai nesibaigia. Liepos 15 d. sukaks terminas, iki kurio, pagal aplinkosaugininkų raginimą turėtų būti nugriauta R.Malinausko sodybos tvora Latežeryje. Negi jūs manote, kad vidurvasarį dienraščių ir televizijos laidų žurnalistai nenorės komandiruotės į tokią gražią vietą, kur ir miškas, ir ežeras, ir sraunioji Ratnyčia iš jo išteka. Norėjau parašyti Ratnyčėlė, bet Druskininkų istorikas Vytautas Valentukevičius už tai mane vis išbara ir primygtinai siūlo naudoti oficialų pavadinimą. Bet sugrįžkim prie temos: liepos viduryje visi būtinai rodys ir rašys, kad ta tvora dar nenugriauta ir iš naujo atpasakos visą skandalo istoriją.

Aplinkos ministras V.Mazuronis, vos tik atsigaus nuo jį po rinkimų surietusio radikulito, vėl suskubs taisyti kieto ir principingo politiko įvaizdį. Akcijos „Tvora” niekas neatšaukė, o R.Malinausko sodybos tvora šiame lošime yra bene svarbiausia - visų tvorų tvora.

Seni skandalai nekurstomi galėtų ir užgesti ar vos rusenti, bet Druskininkų valdžiukė sugeba pamaitinti šalies žiniasklaidą naujais. Šviežiausias kilo vos prieš kelias dienas, kai Druskininkų garbės piliečiu socialdemokratų daugumos Druskininkų savivaldybės taryboje balsais buvo paskelbtas Druskininkų savivaldybės mero R.Malinausko tėvas Viliumas Malinauskas. Formaliai prikibti lyg ir nėra prie ko, įstatymai nepažeisti, nes meras nuo svarstymo nusišalino, o sprendimą priėmė Tarybos dauguma. Neįsivaizduoju, kuria kūno dalimi mąstė šito titulo suteikimo sumanytojai, bet taip stengdamiesi įsiteikti merui jie padarė jam sunkiai įsivaizduojamo dydžio žalą. Vos spėjo pasibaigti Druskininkų savivaldybės tarybos posėdis, kai naujienų agentūra BNS išplatino apie tai pranešimą, kurį skirtingais pavadinimais įsidėjo dauguma naujienų portalų. Pavyzdžiui, didžiausią skaitytojų auditoriją turinčiame „Delfi.lt” ši žinutė pavadinta: „Druskininkų mero tėvas paskelbtas garbės piliečiu”. Skaitytojų reakciją galime sužinoti paskaitę jų komentarus. „O meras Brežnevo pavyzdžiu savęs mylimo dar niekuo neapdovanojo?” - čia dar vienas iš švelnesnių.

Tingiu ieškoti informacijos, kokių privilegijų teikia Druskininkų garbės piliečiui šis titulas. Pamenu, kad ten lyg numatytos laidotuvės už valdiškus pinigus ir nemokamas važiavimas miesto autobusais. Tai negi dėl to vertėjo šitaip apsijuokti?

Kai šis straipsnis jau buvo paskelbtas, sužinojau, kad Valentinas Mazuronis apsisprendė pasinaudoti jam atitekusiu Europos Parlamento nario mandatu ir atsistatydina iš Aplinkos ministro pareigų. Bus proga įsitikinti, ar gyvename europietiškoje teisinėje valstybėje, kurioje aplinkosauginiai įstatymai galioja visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, kas sėdi ministro kėdėje.