Artėjant prie komunizmo, klasių kova aštrėja

Galėtų būti gyvi ir kiti prakartėlės personažai

Po dvi savaites trukusių atostogų sugrįždamas į darbą jaučiausi kaip tie Holivudinių trilerių personažai, po kelių dešimtmečių klajonių parvykstantys į gimtąjį Vidurio Vakarų miestelį, kur vis dar veikia ta pati užkandinė, bet pirmoji paauglystėje įsimylėta mergina jau seniai ištekėjusi už korumpuotu pareigūnu tapusio mokyklos nevykėlio, o vaikystės draugai sustorėję ir prasigėrę. Ir net jeigu redakcijoje nereikėjo nupūsti dulkių sluoksnio nuo kompiuterio klaviatūros, o baldai nebuvo uždangstyti plėvele, pirmąją dieną reikėjo iš naujo pratintis prie kurorto viešojo gyvenimo specifikos.

Druskininkiečiai spėjo pasidalinti į manančiuosius, kad asilas yra arktinių platumų gyvūnas ir žiemą gali gyventi atviroje prakartėlėje arba lauke bei reikalaujančius suteikti asiliukui šildomą socialinį būstą. Asilas ir avys miesto centre buvo šaunus sumanymas, tik neišplėtotas – turėtų būti gyvi ne tik gyvuliai, bet ir kiti prakartėlės personažai. Šv. Juozapą, Švč. Mergelę Mariją bei Tris karalius vaidinantys Druskininkų kultūrininkai ir koks kūdikis išsinuomotas iš socialiai remtinos šeimos. Juk infraraudonųjų spindulių šildytuvai gerai šildo, tai nieko blogo jiems nenutiks.

Ta pačia proga pratinuosi matuoti gyvenimą eurais. Labiausiai tam trukdo prekybininkų daugmaž sąžiningai vykdoma prievolė skelbti kainas dviem valiutom. Kuo greičiau baigsim gręžiotis atgal, versti mintyse eurus į litus, tuo greičiau pradėsime mąstyti eurais, orientuotis, kas brangu, o kas pigu. Vis dėlto visas pinigų keitimo vajus mūsų mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, vyksta stebėtinai sklandžiai. Niekur nemačiau didelių eilių, negirdėjau pasipiktinimo šūksnių. Jeigu pašte dar susidarė šiokia tokia atnešusiųjų iškeisti į eurus savo santaupas eilutė, tai vaizdas bankų skyriuose ne kažin kiek skyrėsi nuo įprastinio. Didžiuosiuose kurorto prekybos centruose taip pat sėkmingai išvengta nesklandumų, pirkėjų eilės judėjo ne ką lėčiau, negu anksčiau, o kasininkės išties sparčiai skaičiavo litus, eurus ir išdavinėjo jais grąžą nebambėdamos, kai žiebtuvėlį perkantis žmogus atkišdavo 500 litų banknotą.

Smulkusis verslas, ketinęs nedirbti dvi pirmąsias šių metų savaites, kol apyvartoje cirkuliuos abi valiutos, nes baiminosi tapti pinigų keityklomis ir pristigti apyvartinių lėšų, didžiąja dalimi tokių ketinimų atsisakė. Aptikau tik vieną mažą krautuvėlę, kuri nedirbo pirmąją 2015-ųjų savaitę.

Žiauriausių sovietinių represijų metais Stalinas „patobulino“ marksizmą sava interpretacija, kad, artėjant prie išsvajotojo komunizmo, klasių kova aštrėja. Druskininkuose mes prie to komunizmo matyt jau būsime ypatingai priartėję, nes esamos vietinės valdžios ir jos oponentų kova linksmina visą šalį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas prieš pat didžiąsias žiemos šventes surengė pasitarimą, kaip pats sakė, „Druskininkų klausimu“. Ir aš ten buvau, nei alaus, nei midaus negėriau, užtat pamačiau tokį šou, kokio pavydėtų bet kurios komercinės televizijos pokalbių laida.

Darbo dienos rytą vienoje stalo pusėje susėdo Druskininkų savivaldybės administracijos ir Švietimo centro atstovai, o kitoje – vietinė opozicija. Per vidurį – pats Komisijos pirmininkas ir keli jos nariai. Priminsiu, kad VRK yra gavusi visą pluoštą skundų, kuriuose Druskininkų savivaldybės administracija kaltina du nepriklausomus vietos laikraščius nepažymėtos politinės reklamos skelbimu, o trys opozicinės partijos tuo pačiu – Druskininkų švietimo centro leidinį „Mano Druskininkai“. Tą patį, kurį Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino leidžiamu neteisėtai.

Z.Vaigauskas labai stengėsi kaip nors įtikinti abi puses, kad nereikia tirti jų skundų ir visi gali taikiai išsivaikščioti švęsti Kalėdų. Nebandysiu atpasakoti viso pokalbio, nes didžioji jo dalis buvo jau ne kartą čia aprašytų teiginių kartojimas. Man pačiam pavyko suformuluoti teiginį, kad artėjančių savivaldos bei mero rinkimų Druskininkuose negalima vadinti demokratiškais, nes dabartiniai valdantieji ir opozicija turi nevienodas galimybes skleisti rinkėjams informaciją apie save. Paklausiau VRK pirmininko, ar jis nusiteikęs naikinti rinkimų rezultatus, jeigu Vyriausiasis administracinis teismas patvirtins Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, kad Druskininkų švietimo centro laikraštis neteisėtai leidžiamas „tenkinti grupinius politinius interesus“. Z.Vaigauskas tokią galimybę atmetė, todėl beliko paprašyti VRK atlikti savo darbą – tirti konkrečius skunduose įvardintus pažeidimus.

VRK posėdis, kuriame turėjo būti priimti sprendimai dėl druskininkietiškų skundų buvo suplanuotas tarpušvenčiu. Paskelbus darbotvarkę paaiškėjo, kad šių klausimų ten nėra. Komisijos narius galima suprasti, per šventes ne taip lengva parengti sprendimą tokios didelės apimties tyrime. Juolab, kad gali tekti kažkaip nuskriausti įtakingiausios Lietuvos partijos kontroliuojamą savivaldybę arba rasti būdų neįžvelgti labai jau akivaizdžių rinkimų agitacijos tvarkos pažeidimų.