Rūšiuojam!

Gal jau tikėjotės, kad šios skilties čia neberasite arba laikraštis visai nebeišeis, prisiskaitę propagandiniame valdžiukės leidinyje pažertų kaltinimų? Nesulauks.

Aną penktadienį buvau nuėjęs į Druskininkų policiją pasišnekėti apie Druskininkų švietimo centro jiems parašytą skundą. Pasakiau tyrėjui, kad teisėtu būdu už nustatytą kainą (nemokamai) prekybos centruose įsigyju tiek spaudos, kiek man jos reikia. O ką su ja darau savo virtuvėje – mano privatus reikalas. Jeigu rytoj dalins nemokamą alų, tai paimsiu dėžę, nors pats ir negeriu.

Gal manote, kad dabar pulsiu atsakinėti į absurdiškus kaltinimus ir teisintis?

Irgi nesulauks.

Įkeldamas socialiniame tinkle „Facebook“ dailiai susuktų valdžiukės leidinių, sukrautų į rietuvę drauge su malkomis nuotrauką, paslapčia tikėjausi, kad kas nors iš jo leidėjų užsitrolins. Tai yra neišlaikys jų nervai, pasiduos provokacijai.

Rezultatas tikrai viršijo lūkesčius. Ačiū mielajai Laimai, kad nemokamai paskelbė visą mano įrašą iš „Facebook“ drauge su jo iliustracija. Galėjo ir komentarus patalpinti, ten taip pat daug šiltų žodžių apie Druskininkų carą bei jo leidybinius užmojus prirašyta.

Užsitrolino, nes kaip tik tuo metu Vyriausiasis administracinis teismas paskelbė datą, kada bus svarstoma byla dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo, kuriuo „Mano Druskininkai“ pripažinti leidžiamais pažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymą. Vilniaus apygardos teismas tą sprendimą patvirtino, o Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas. Beliks jį įvykdyti, tai yra nutraukti daugiau kaip porą metų vykdomą neteisėtą veiklą.

Pamanėte, kad ponia Laima, užuot švaisčiusi laiką Baudžiamojo kodekso straipsnių citavimui, galėjo užsiimti naujo darbo paieškomis? Klystate. Taip išgarsėjus per visą Lietuvą, susipykus su visa žurnalistų bendruomene, darbo pagal profesiją ieškoti galima būtų nebent kaimyninėje Baltarusijoje.

O šią savaitę jaunimas internete puolė šmaikštauti tema „Kur dingsta „Mano Druskininkai“?“ Linksmiausią trumpą vaizdo įrašą ta tema per pirmąją parą peržiūrėjo maždaug 5 tūkstančiai žmonių. Nufilmuota kaip nežinomas asmuo randa savo pašto dėžutėje nemokamą valdžios propagandinį leidinį, perskaito Laimos straipsnio „Kur dingsta...“ pavadinimą ir kartodamas tuos žodžius neša jį tiesiai prie mėlynojo popieriaus bei plastiko atliekų konteinerio. Atidaro jo dangtį, o ten jau beveik pilna tokių leidinių. Išmeta ir sako „Rūšiuojam!“

Įrašas, kurį paskelbė Domas Miciulevicius.

Šią savaitę Druskininkai gražiai paminėti LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“, skirtoje Prancūzijos įvykiams ir žodžio laisvės suvaržymams mūsų šalyje aptarti.

„Manau, kad iš esmės žodžio laisvė Lietuvoje yra gerbiama, nors ir yra taisytinų dalykų. Pavyzdžiui, baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą ar įžeidimą. Taip pat kai kurių atskirų politikų senas sovietinis palikimas, kokį matome Druskininkuose, kur įsivaizduojama, kad už mokesčių mokėtojų pinigus galima leisti vietos valdžią šlovinantį laikraštį,“ – laidoje kalbėjo BNS vyriausiosios redaktorės pavaduotojas Vaidotas Beniušis.

Po poros metų Druskininkų žurnalistų kovos už spaudos laisvę, nesuprasti, kas čia vyksta, gali tik tie, kas sąmoningai stengiasi neigti akivaizdžius faktus. Todėl, kad taip priklauso galvoti pagal užimamas pareigas arba dėl savo verslo interesų. Ir Premjerui, kuriam dabar, artėjant savivaldos rinkimams, visai nesinori viešai aptarinėti skandalus, susijusius su jo pavaduotoju Lietuvos socialdemokratų partijoje. Mums, žurnalistams, irgi nėra jokio noro tapatintis su kažkuria viena opozicine politine jėga ir savivaldybių bei tiesioginių merų rinkimų kampanijos metu sudaryti skaitytojams klaidingą įspūdį, jog visa mūsų kova už žiniasklaidos laisvę tėra kažkokia politinė agitacija.

Bet juk ne mes sugalvojome vilkinti daugiau kaip prieš metus priimtą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo vykdymą, ginčijant jį visų instancijų teismuose, kai jau iš pat pradžių buvo aišku, kad ten tik bus patvirtinta pradinė išvada. Galėjo jau tada baigti neteisėtus leidybinius eksperimentus ir iki rinkimų tai visi būtų užmiršę. O dabar gali taip nutikti, kad Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas bus paskelbtas visai prieš pat rinkimus ir jau tikrai nepridės populiarumo valdantiesiems. Tačiau kaltinti dėl to turėtų ne kažkokias mistinių galių turinčias jėgas, o vien tik savo aroganciją.