 |
| Asociatyvi nuotrauka iš Youtube.com |
Tėvo dienos sekmadienį atvažiavęs į Druskininkus senelių
kapų aplankyti, trumpam prisėdau vienoje lauko kavinėje miesto centre. Kol
pasisaldžiau savo mėgiamą stiprią juodą kavą, užsidegiau cigaretę ir
perskaičiau feisbuko atnaujinimus telefone, virš galvos susitelkė toks mašalų
spiečius, kad iškart supratau, jog ramiai atsikvėpti nepavyks. Tik tada
pastebėjau, kad dauguma kavinės lankytojų tarsi viduržiemį sėdi jos viduje, o
prie lauke esančių staliukų drįsta įsitaisyti vos vienas kitas. Daugiausiai
tie, kurie neatsivedė drauge mažų vaikų, dar nespėjo patirti mašalų įkyrumo
arba, kaip aš, išmoko nekreipti dėmesio į kraugerius.
Pirmadienį atvėsęs oras ir kiek sustiprėjęs vėjas tuos
mašalus trumpam išblaškė. Beliko vengti užuovėjų, slėnių, atsispirti pagundai
prisėsti ant suoliuko parke po medžiais. Bet jau savaitės viduryje vėl atšilo
ir mašalai tapo dar įkyresni.
Praeito amžiaus pabaigoje jie buvo tapę neatskiriamu
Druskininkų vasaros simboliu, o negausūs kurorto svečiai, savo nelaimei pataikę
čia atvykti birželio pradžioje, vaikščiodavo gatvėmis mojuodami nusiskintomis
medžių šakelėmis tarsi kokie Verbų sekmadienio procesijos tropinėje šalyje
dalyviai.
Išbandžiau tada daugybė visokių purškalų ir tepalų,
bandydamas patikrinti, kuris iš jų geriausiai atbaido mašalus. Vieni gyrė
gvazdikėlių aliejų, kiti primygtinai rekomenduodavo vietnamietišką tepalą
„Žvaigždutė“, bet nė vienas iš jų nuo kraujasiurbių vabzdžių visiškai
neapgindavo. Dabar tų apsaugos priemonių įvairovė parduotuvėse gerokai didesnė,
tik dauguma purškalų net ir nuo paprasčiausio uodo neapgina. O ir veikia jie
vos kelias ar keliolika minučių, tik pasipurškus. Dar mažiau naudos iš visokių
elektrinių vabzdžių žudyklių, ypač pačių pigiausių, sukurtų ir pagamintų
Kinijoje. Gal tenykščiai mašalai į jas ir skrenda, bet dzūkiški į visas mano
bandytas visiškai nekreipdavo dėmesio.
Neginčijamą efektyvumą pademonstravo tik viena mano bandyta
priemonė nuo mašalų, atrasta paprastų Dzūkijos kaimo žmonių. Dirbdami laukuose
per mašalų antplūdį jie išsitepdavo rūbais nepridengtas kūno vietas dyzeliniu
kuru. Eksperimentavau juo išsitepęs veidą ir rankas vaikščiodamas paupiais, kur
mašalų spiečiai didžiausi, ir visi kraujasiurbiai vabzdžiai laikėsi nuo manęs
atokiai. Žmonės, tiesa, irgi, net kelias dienas, nors ploviau kurą nuo odos
karštu vandeniu ir muilu.
Šiemet kaip nors naikinti mašalus jau vėlu. O ir dėl kitų
metų man kyla rimtų abejonių, nes mūsų vietiniai politikai, nors ir mėgsta
puikuotis nuotraukomis iš balių Premjero bei ministrų kompanijoje, bet kaip
nors įkalbėti Vyriausybę ar Seimo daugumą skirti pinigų mašalų naikinimo
programai tęsti nepersistengia. Važiuojant tarnybiniu limuzinu pro klimato
kontrolės sistemos oro filtrus joks vabzdys neprasiveržia, o kam rūpi
varguoliai, kurie pėsčiomis vaikšto. Netikiu, kad daug naudos bus iš tos
peticijos, kurią šią savaitę pasirašinėjo šimtai įvairių pažiūrų
druskininkiečių. Nes iš anksto su valdžia nesuderintų, iš apačios kylančių
iniciatyvų čia niekam nereikia. O jei dar įteiks peticijos tekstą koks nors
opozicinės partijos veikėjas, tai rimto svarstymo nebus pradedama iš principo,
net jei parašų ten būtų surinkta trys milijonai.
Toks rambumas, žinoma, gali kainuoti labai brangiai, nes
mašalų sugelti poilsiautojai ilgam išbrauks Druskininkus iš lankytinų vietų
sąrašo. Bet darbų dėl to netekti rizikuoja sanatorijų kambarinės ir viešbučių
administratoriai, o ne miesto galvos. Principas nė artyn neprileisti opozicijos
prie miesto tvarkymo reikalų juk svarbesnis už visa kitą.
Todėl belieka jau dabar pradėti naudoti vienintelę efektyvią
priemonę nuo mašalų – kiekvieną atvykusį į Druskininkus svečią dar ties miesto
riba ištraukti iš automobilio ir ištepti dyzelinu. Panašiai, kaip žmonės su
keistais skafandrais nupurkšdavo dezinfekciniu skysčiu išvažiuojančiųjų iš
kokio nors užkrato zonos automobilius ir drabužius mano taip mėgiamuose
amerikietiškuose katastrofų žanro filmuose.
Jeigu visa tai bus padaryta žaismingai, imituojant kokį
senovišką įšventinimo ir patepimo į poilsiautojus ritualą, su šamaniškais
šokiais ir būgnelių muzika, svečiai ypatingai protestuoti neturėtų. O vėliau,
žinoma, jie kiek pakeiksnos mus dėl bjauraus kvapo, bet ne dėl mašalų įkandimų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą