Druskininkų savaitė 2011 sausio 28 d.

Jau persiritome per pusiaužiemį, bet tikriausiai meška ant kito šono persivertė nė neatsimerkusi. Kai matau, kokiu greičiu tirpsta malkos, kurių, kaip naiviai tikėjausi, turėjo užtekti bent porai metų, suprantu, kad išgyvename vieną rūsčiausių šio amžiaus žiemų. Guodžia bent tai, kad dienos jau ilgėja, ir rytais iš kiemo išvažiuoju prašvitus, nors dar neseniai tokiu metu būdavo gūdžiai tamsu. Jau dabar akivaizdu, kad šilumos sąskaitų už gruodžio mėnesį dydis taps svarbiausia beprasidedančios rinkimų kampanijos tema. Kadangi jums esu pažadėjęs vengti šioje skiltyje bet kokios rinkimų agitacijos, tai neaptarinėsiu ir tų sąskaitų. Nes bet koks vardijimas, kas, kada ir iš kur atvedė dujas, iš kurių gaminama ta brangi šiluma bei išnuomojo miesto šilumos ūkį, tokiame kontekste gali būti įvairiai interpretuojamas. Paliksiu tai politikams, o pats geriau jums papasakosiu, kaip rinkimų kampaniją išnaudoti savo reikmėms.
Kadangi esate rinkėjai, tai dabar būtent tas laikas, kada visos partijos ir pavieniai balsų medžiotojai jums bandys įsiteikti. Todėl yra prasmės jau iš anksto susidaryti sąrašą visų labiausiai jus kamuojančių komunalinių problemų, kurių sprendimas bent iš dalies galėtų priklausyti nuo vietinės valdžios. Išmokite jį mintinai ar bent jau pasiruoškite sklandžiai atpasakoti. Jeigu esate pensininkas, bedarbis arba vaiką auginanti mama, tai drąsiai galite suplanuoti dalyvauti visų partijų susitikimuose su rinkėjais. Gal tuo metu namie liks neplauti indai, nešluotos grindys ir neišneštos šiukšlės, bet vėliau toks iš pirmo žvilgsnio beprasmis laiko praleidimo būdas gali su kaupu atsipirkti.
Taigi, susitikime su kandidatais, nutaikęs progą, kai rinkėjų prašoma užduoti klausimus arba vos susitikimui pasibaigus, išdėstykite vieną ar kelias jums svarbiausias problemas ir pasisakymą būtinai užbaikite klausimu: „Norėčiau už jus balsuoti. Ar pažadate šią mano problemą išspręsti?“. Turbūt jau kartojuosi, bet tai išties turi būti vietinės valdžios galioje esančios problemos. Jeigu kalbėsite apie globalinį atšilimą arba pedofilų klaną, kandidatai tikriausiai beveik nuoširdžiai jums pritars, bet iš to neturėsite jokios naudos.
Prieš pokalbį kišenėje būtinai įjunkite diktofoną. Dabar juos turi kone kiekvienas mobilusis telefonas. Jeigu jūsiškis neturi – pasiskolinkite iš anūkų. Ta pačia proga jie galės jus pamokyti, kaip jį įjungti. Galiu užtikrinti, kad absoliuti dauguma kandidatų jokiais būdais neišdrįs, juolab kitų rinkėjų akivaizdoje, pasiųsti jus kur nors labai toli. Įrašytus pažadus suarchyvuokite namų kompiuteryje, pažymėję, kuri byla priklauso kuriam kandidatui. Kai rinkimai baigsis, nepriklausomai nuo to, kas juos laimės, bus sudaryta nauja arba liks sena vietinė valdžia, palaukite dar mėnesį ar du, o tada aplankykite išrinktuosius. Pradėkite pokalbį nuo žodžių „Aš už jus balsavau“, o tada iš naujo papasakokite savo problemą. Už ką iš tikrųjų balsavote šiuo atveju visiškai nesvarbu. Balsavimas yra slaptas, taigi tai yra ne mano ir ne jo reikalas.
Priminkite susitikime ištartą pažadą jūsų prašymą patenkinti ir, tarsi tarp kitko, užsiminkite, kad egzistuoja to susitikimo garso įrašas. Net, jeigu išrinktasis tarybos narys bus šventai įsitikinęs, jog reikalaujate daugiau, negu jums priklauso, jis nuoširdžiai pasistengs savo pažadą įvykdyti. O jeigu nepasistengs, priminkite, kad garso įrašas labai lengvai gali patekti į žurnalistų rankas. Juk žiniasklaida tiesiog dievina viešai apsimelavusius politikus ir nepagaili jiems net ir pirmųjų laikraščių puslapių. Svarbu, kad pažadas būtų tinkamai užfiksuotas, o nesugebėjimas arba atsisakymas jį įvykdyti – akivaizdus.