Keistoka pasitaikė savaitė – karščiai atlėgo, bet perkaitusių galvų aplinkui nors vežimu vežk. Antai toks lig šiol nedaug kam girdėtas Seimo narys Andrius Burba parlamente pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei imtis priemonių dėl demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo. Pranešama, kad reikiamo palaikymo šis rezoliucijos projektas antradienį nesulaukė, tačiau nuspręsta dokumentą tobulinti. Vienas iš A.Burbos projekte siūlomų patarimų Vyriausybei – įpareigoti valstybės finansuojamus studentus, pabaigus studijas, kurį laiką dirbti Lietuvoje arba grąžinti valstybei studijų kompensavimo išlaidas. Suprantama, kad tokių priemonių emigracijai sustabdyti nepakaks, nes emigruoja ne vien tik studentai. Taigi, tobulinimui ribų nėra...
Žmonės išsibėgios, jeigu valstybė jų tvirčiau nepririš prie žemės. Pradžiai reikėtų kiekvienam pilnametystės sulaukusiam piliečiui suskaičiuoti, kiek jis skolingas už ikimokyklinį ugdymą, mokymą, sveikatos apsaugą ir kitas viešąsias paslaugas. Nori emigruoti – užsimokėk. Galima susirasti senus Lietuvos statutus ir pasinaudoti, kaip ten buvo sutvarkytas baudžiauninkų „pririšimas” prie žemės ir pono. Nepakenktų kiekvieną asmenį susieti su jo gyvenama savivaldybe ir leisti keisti gyvenamąją vietą tik savivaldybės tarybos sprendimu. Turtingos savivaldybės, pristigusios darbo jėgos, galėtų pirkti gyventojus iš tų, kuriose didesnis nedarbas.
Neabejoju, kad atsirastų bandančiųjų slapta emigruoti neužsimokėjus, todėl tektų numatyti baudžiamąją atsakomybę už tokį pabėgimą, o tada, išrašius Europos arešto orderius, bėglius priglaudusios šalys pačios juos sugrąžintų.
Tėvus, kurių bent vienas vaikas emigravo, reikia skubiai įrašyti į specialią įskaitą ir pradėti dirbti su likusiais šeimos nariais prevencinį darbą, o gal net apriboti tėvystės teises likusių vaikų atžvilgiu, perduodant juos į socializacijos centrus. Turėtų būti skubiai kriminalizuotas bet koks raginimas kitą asmenį emigruoti, emigracijos propagavimas ir informacijos, neva kažkam iš emigrantų pavyko rasti laimę užsieniuose, skleidimas.
Demografinei padėčiai gerinti pensinio amžiaus kaitaliojimo ar mokestinių lengvatų vaikus auginančioms šeimoms taip pat nepakanka. Va, jeigu kiekvienas reprodukcinio amžiaus asmuo, per metus nuo to laiko, kai sulaukia lytinės brandos, privalėtų pradėti atlikti savo Reprodukcinę pareigą Tėvynei Lietuvai. Pilietės, vengiančios atlikti Reprodukcinę pareigą Tėvynei Lietuvai, galėtų būti dirbtinai apvaisinamos, o piliečiai įpareigoti tapti sėklos donorais.
Susidomėjau, kas gi tas mūsų tautos gelbėtojas Andrius Burba? Iš oficialios biografijos: „Andrius Burba gimė 1978 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. Vaikystė buvo nelengva, turėjo tik 11 metų, kai tėvas paliko šeimą ir vienai mamai teko rūpintis jo ir penkiais metais vyresnio brolio Žydrūno išlaikymu. Ankstyvoje vaikystėje mėgo muziką, todėl pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Išmoko groti pianinu. Berniukų ir vyrų chore „Gintarėlis“ dainavo dešimt metų. 1993 m. baigęs devynias klases įstojo į Klaipėdos politechnikos mokyklą...” Dabar suprantu – tai iš sunkios vaikystės ir neišsakyto pykčio šeimą palikusiam tėvui. Susiraskite, gerbiamas Andriau, savo tėvą ar bent jo kapą ir išsakykite viską, ką galvojate. Palengvės. O Lietuvos Respublikos piliečiams leiskite pailsėti nuo jūsų genialių sumanymų bent vasarą.
Nuliūdino žinia, kad Druskininkų sniego arenos atidarymas vėl atidėtas. Ne paslaptis, kad daugelis druskininkiečių iš šio įvykio tikisi tokio postūmio, kuris išjudintų visą mūsų kurortą – nuo nedarbo lygio iki nekilnojamo turto kainų. Įsivaizduoju, kaip nejauku dabar Druskininkų savivaldybės vadovams, kiekviena pasitaikiusia proga skelbusiems visam pasauliui, kad tas „pasaulio stebuklas“ bus atidarytas 2010-ųjų rudenį, vėliau – žiemą, tada – 2011 m. pavasarį... Paskutinė data buvo numatyta, berods, birželio 21 d. Dabar jau minimas 2011 m. ketvirtasis ketvirtis, tai yra vėlyvas ruduo arba žiemos pradžia. Kiekvienas, kam teko bent jau remontuoti butą ar statyti šuns būdą, supranta, jog tokie darbai niekada nebaigiami numatytu laiku ir netelpa į iš anksto sudarytas sąmatas. O juk čia truputį didesnis ir gerokai sudėtingesnis objektas. Bala nematė tų terminų, bet jeigu sąmata dėl iš anksto nenumatytų darbų išaugs, tai Europos Sąjungos fondai vargu ar sutiks primesti dar kelis milijonus. Teks jų ieškoti Druskininkų savivaldybei arba privačiam investuotojui. O savivaldybei skersai gerklę įstrigo „pagalvės mokestis“, kurį ne tik apskundė teismui grupė Seimo narių, bet ir pripažino prieštaraujančiu galiojantiems įstatymams Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje tarnyba, prižiūrinti, kaip savivaldybės tų įstatymų laikosi. Netrukus baigsis terminas, per kurį Vyriausybės atstovas Algimantas Pipiras reikalauja sprendimą dėl kurortinės rinkliavos atšaukti arba pakeisti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą