Dažnas oligarchas anksčiau ar vėliau pasiekia tokią būseną, kai net ir pats prabangiausias automobilis nebetenkina išsipūtusio ego. Kokiu „Maserati“ ar „Lamborghini“ bevažiuotum, kelyje painiojasi visokios „Audi lupynesdešimt“, vairuojamos pavėpusių pensininkų, dūmijantys vilkikai neskuba trauktis iš kelio.
Tada prireikia pakilti virš varguolių minios ir skristi. Tokia būsena geriausiai atspindi santykį su ropojančiais žeme mužikais žemaičių ir Lietuvos.
Apie mūsų kurorto bendruomenės mylimo mero pomėgį apžvelgti savo valdas iš padebesių kažkur jau esu skaitęs, bet, prisipažinsiu, nežinojau, kad jo kieme yra oficialiai registruota sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ne, ne Grūte, o Druskininkų miesto centre, prie to paties namo, kurio statybas prieš dešimtmetį beviltiškai bandė stabdyti paveldosaugininkai, susirūpinę M.K.Čiurlionio namų vizualinės apsaugos erdvėmis. Gal kokiame nors „gyvenimo būdo“ žurnale ar juos mėgdžiojančiame laikraštyje tai ir buvo paminėta, bet nuo šito žanro man vidurius pučia. Neskaitė apie tai ir Druskininkų teniso kortuose, kurie yra ant Druskonio ežero kranto, greta pramogų klubo „Sūkurys“, taigi, ir prie mero sklypo tvoros, dalyviai. Todėl nuoširdžiai pasipiktino, kai šeštadienio rytą, anot ten buvusio režisieriaus ir TV laidų prodiuserio Lino Ryškaus, „sukeldamas šiukšlių ir žemių gūsį, vos ne susirinkusiems žmonėms ant galvų“ nusileido sraigtasparnis. Anot įvykį mačiusių poilsiautojų, į orlaivį įlipo keli vyrai ir sraigtasparnis nuskrido toliau. Dėl sraigtasparnio keliamo vėjo, žemių ir šiukšlių gūsio turnyrą teko sustabdyti. Žiniasklaida netrukus išsiaiškino, kad sraigtasparnis „Eurocopter 130 B4“ priklauso AB „Kauno grūdai“. LNK televizijos žinių laidai Druskininkų meras R.Malinauskas patvirtino: „Jokio kriminalo nebuvo, greta kortų yra oficiali sraigtasparnių nusileidimo aikštelė“. O Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla pažadėjo atlikti šio įvykio tyrimą. Kitaip sakant, paaiškinti tiems skundikams tenisininkams ir jų užsiundytiems nesupratingiems „žurnaliūgoms“, kad viskas vyko teisėtai teisingai, o springti oligarchų sukeltomis dulkėmis esame nusipelnę.
Tai beveik taip pat prasminga, kaip „Reddenda est terra terrae...“, kai Pelenų dieną kunigas beria ant galvų tikintiesiems pelenus ir primena apie mūsų kūno mirtingumą. Tik čia jie mums taip nesubtiliai primena apie mūsų socialinio statuso skirtumus. To nepakeis jokios krizės ir jokie laisvi rinkimai. Jūsų vaikai ir jūsų vaikų vaikai tebejaus tą dulkių skonį burnoje. Ir pareigą sumokėti už visą tarsi iš niekur atsirandančią ir savaime besidauginančią jų prabangą. Finansų ministerija suskaičiavo, kad Druskininkų savivaldybė finansinėms institucijoms skolinga 17 milijonų litų. Tai sudaro 56,3 proc. visų patvirtintų šių metų savivaldybės pajamų ir yra vienas prasčiausių skolos ir pajamų santykis šalyje. Palyginus su „PIGS“ pravardžiuojamomis šalimis (Portugala, Ispanija, Graikija, Italija) tai gal ir neatrodo taip baisu.
„Savivaldybių vadovų, kaip, beje, ir daugumos mūsų pasąmonėje, vyrauja įsitikinimas, kad pradėjome kilti į kalną ir būsimas ekonomikos augimas mus išgelbės. Tačiau yra nemaža tikimybė, kad ekonomikos plėtros scenarijus bus ne toks palankus, todėl savivaldybėms patarčiau skaičiuoti ne taip optimistiškai,” – dienraštyje „Lietuvos žinios“ atsargiai komentavo šiuos skaičius finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
„Ne toks palankus“ arba kaip dar liepą mus įspėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, „šiam regionui euro zonos skolų krizė kelia didžiausią grėsmę“. „Pasaulinės finansų ir nekilnojamojo turto rinkų krizės traukiasi į antrą planą – jas greitai pranoks naujos vyriausybių krizės,“- leidinio „Financial Times“ straipsnyje „The coming crises of governments” prognozuoja Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Robert Barro. Net ir tokiame kontekste vargu ar atsiras daugiau pavydinčių jokių skolų neturinčiai Birštono savivaldybei, negu džiūgaujančių dėl atidaromų naujų infrastruktūros objektų. Na ir kas, kad pelną, jei tokio kada nors bus, jie kraus investuotojams, o praskolintą vietos biudžetą ištempti turėsime mes visi. Užtat galime džiaugtis, kad esame druskininkiečiai, išdidžiai rodyti savo svečiams atnaujintas kurorto gatves, SPA centrus, parkus bei arenas... Ir subtiliai palaukti lauke, kol jie ten apsilankys, neišsiduodami, jog teuždirbame mokesčiams už šilumą ir trečiarūšiam maistui, nes už tą kurorto grožį sumokėjote. Tiesiogiai, mokėdami į vietos biudžetą patenkantį Gyventojų pajamų mokestį, ir per rinkliavas, kurias sumoka jūsų darbdavys, teišgalintis jums mokėti, kiek nuo jų belieka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą