Vasara neišvengiamai artėja prie pabaigos, o vėsūs pastarųjų
dienų rytai primena rugsėjį. Net ir dieną, kai įšyla tarsi vidurvasarį, saulės
spinduliai krinta jau kitokiu kampu, rudeniškai, o sausros iškamuoti beržai ir
liepos po truputį atsikrato lapų.
Apie sausrą vėl iš naujo nerašysiu, prirašiau ir prišnekėjau
savaitės pradžioje. Geriau pasidžiaugsiu, kad jau kitą trečiadienį, rugpjūčio
26-ąją, meteorologai mums žada kelis lašus lietaus.
Paskutinį vasaros savaitgalį Druskininkai tradiciškai
pažymėdavo švente „Vasaros aidai“. Aidėdavo ji ne taip garsiai, kaip gegužės
pabaigoje rengiama Kurorto šventė, bet vis būdavo papildoma proga sulaukti
svečių iš didžiųjų šalies miestų, pagerinti viešbučių užimtumo statistiką ir
alaus pardavėjų apyvartą.
Žiūriu į šiemetį plakatą, prisegtą prie tvoros, ir iškart
suprantu, kad kažkas čia ne taip.
Pradėkime nuo datos.
Šventė vyks rugpjūčio 22 - 23 dienomis. Ką mes minime
rugpjūčio 23-ąją?
Jeigu atsakymo nežinote, meskite šitą laikraštį šalin ir
grįžkite į pradinę mokyklą kartoti kurso.
Teisingai, Juodojo kaspino dieną.
Baltijos kelyje rankomis susikibę trijų okupuotų šalių
žmonės žinojo ką ta data reiškia.
Juodas kaspinas rišamas ant Trispalvės ne dėl gražumo, o
todėl, kad tą dieną prisimename vieną tragiškiausių tūkstantmetės Lietuvos
istorijos įvykių. Tądien pasirašytas Ribentropo - Molotovo paktas pasmerkė mus
pusei amžiaus okupacijos, tremčių, žudynių ir gyvenimo sovietiniame mėšle.
Bet kažkam tame mėšle matyt buvo pakankamai šilta, kad
nusprendė, jog tokią dieną dera linksmintis, tarsi kokioje separatistinėje
Grūto liaudies respublikoje.
Įdėmiai peržiūrėjau šventės programą ir neradau joje
svarbiausio renginio - Druskininkų lynų keltuvo atidarymo. Nes ne taip seniai
dienraštis, kuriam mūsų savivaldybės meras mėgsta dalinti išskirtinius interviu
apie savo namo pramogą, naujas drauges ir dūstančius pavyduolius, susimokiusius
sunaikinti močiutės relikviją - tvorą, skelbė jo žodžius, kad keltuvai turėtų būti
baigti iki vasaros pabaigos. Kadangi „Vasaros aidų“ programoje rašoma, jog tai
yra „atsisveikinimo su vasara šventė“, tai kitos progos atidaryti keltuvus šią
vasarą jau nebus.
Kasdien mažiausiai porą kartų pravažiuoju Maironio gatve,
pro vieną iš dviejų lynų keltuvo įlaipinimo aikštelių. Senokai nemačiau, kad
ten kas nors dirbtų. Bet tebestovi tvoros, kurias apeidinėdami pėstieji lenda
tiesiai po ratais. Dar daugiau nerimo kelia faktas, kad keltuvų atrama
sumontuota virš vandens parko požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jeigu
statant tą stotelę ji sugebėjo taip pasislinkti į šalį, kad staiga prireikė
griauti parko sieną, tai kas dabar taip lengvai patikės, kad ir atramos
apkrovos teisingai apskaičiuotos?
Šis pramoginis infrastruktūros objektas darosi vis
įdomesnis, bet informacijos apie jo statybų eigą visuomenei pateikiama vis
mažiau ir mažiau. O kadangi Druskininkų savivaldybės taryboje vis dar
nesuformuotas kontrolės komitetas, galima pagrįstai klausti, ar ne todėl
ieškoma būdų jo vadovu neskirti, kaip numato Vietos savivaldos įstatymas,
opozicijos atstovo? Negi tikrai yra ką slėpti?
Skaitytojai anądien pranešė judančių darbininkų senokai
nematę ne tik lynų keltuvo, bet ir senojo Druskininkų tilto per Nemuną
remontuojamoje dalyje.
Remontuojamoje taip ilgai, kad po pirmo kurso „Druskininkų
naujienose“ atlikinėjęs praktiką žurnalistikos specialybės studentas, kuriam
pirmajam patikėjau parašyti apie stringantį tilto remontą, dabar jau yra
žinomas žurnalistas.
Klausinėjantiems, kada baigsis viena ar kita amžiaus
statyba, pastaruoju metu turiu aiškų atsakymą: iki 2016 m. rudens. Nes tada
vyks Seimo rinkimai ir valdantieji politikai tiesiog pagal savo prigimtį
privalės kone kasdien karpyti atidarymo juosteles. Net, jeigu, kaip per
savivaldos rinkimų kampaniją atidarant Druskininkų sportininkų rengimo centrą,
atidaromas objektas tik pusiau baigtas. Netikite - nuvažiuokite patys
pasižiūrėti, ar ten vyksta kokia veikla.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą