Kokia prasmė vilkinti skandalus?

Specialieji liudytojai R.Malinauskas ir K.Trečiokas

Šią savaitę Druskininkai išties negalėtų skųstis dėmesio stygiumi. Jau kurį laiką atrodė, kad Druskininkų skandalas aprimo ir beveik nebedomina nei nacionalinės žiniasklaidos, nei pačių druskininkiečių. Ir še tau.

STT vadovas Saulius Urbanavičius patvirtino, kad į apklausas dėl Vijūnėlio dvarą įteisinti galimai padėjusio skubaus Vyriausybės nutarimo atsiradimo bus kviečiami liudyti premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Pastarieji du turi specialiojo liudytojo statusą.

Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas asmeniui, jei byloje yra duomenų apie jo galimą nusikaltimą, tačiau šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti. Iki šiol iš mūsų kurorto politinio elito tokio titulo buvo nusipelnęs tik mero pavaduotojas Linas Urmanavičius.

Tai dabar jau turėsim du specialiuosius liudytojus vietinėje valdžioje, su kuo ir sveikinu.

Trečiadienį žlugo įmantrios brangių advokatų, atstovavusių R.Malinauskui ir Druskininkų savivaldybei, pastangos užvilkinti į Ratnyčios upę įsibridusio mero namo Latežeryje bylą. Vilkinimą pastebėjo ne tik viešąjį interesą šioje byloje ginantis jaunas Kauno apygardos prokuroras, bet ir Druskininkų teismo teisėja, paminėjusi tai nutartyje. Panašu, kad dar šį pavasarį sulauksime sprendimo, kurį atsakovų advokatai jau dabar prasitaria ketinantys skųsti aukštesnės instancijos teismams.

Pabandykime suprasti, kokia prasmė politikams iki begalybės ištęsti visą virtinę druskininkietiškų skandalų. Kodėl Sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, prisipažinusi, kad davė kyšį medikams, buvo pasmerkta partijos bičiulių iš greitojo reagavimo viešųjų ryšių komandos, gražiai pavadintos Skaidrumo grupe, o partijos vicepirmininką R.Malinauską ta pati grupė vengia bent pradėti svarstyti? Kodėl taip atkakliai jį gina premjeras A.Butkevičius, nors dėl pavaduotojo skandalų jam jau ir pačiam teks vaikščioti į STT apklausas?

LSDP strategai vis dar tiki viešųjų ryšių konsultantų teorijomis apie trumpą savo rinkėjų atmintį. Jeigu skandalo pradžioje sugebi atlaikyti visuomenės spaudimą, tai vėliau jis jau nedaro didelės žalos, nes politiniu Alzhaimeriu sergantys rinkėjai neprisimena, nuo ko viskas prasidėjo. Kuo prekybos įtaka, korupcijos ir privilegijų skandalo metu viešinamos schemos sudėtingesnės, tuo sunkiau jas suprasti vidutiniam LSDP rinkėjui, gyvenančiam provincijoje ir kalbančiam dviejų – trijų žodžių sakiniais, iš kurių bent vienas yra slaviškas keiksmažodis.

Televizoriaus atbukintą protą veikia tik nauji dirgikliai, o užsitęsusios istorijos tampa nieko nesakančiu triukšmu, informaciniu fonu, kurio niekas negirdi.

„Vis apie tą patį... Kiek galima,“- rašo anoniminis skaitytojas naujienų portalo komentarų skiltyje.

Ir jam visai nesvarbu, kad už tą „tą patį“ dar niekas nenuteistas ir neatsėdėjo.

Skirtingai nuo Sveikatos ministrės, savivaldybių merai Lietuvoje renkami tiesiogiai. Net ir visiškai apsitapšnojusius nušalinti nuo pareigų juos sudėtingiau negu Prezidentą. Net ir po įsiteisėjusio teismo sprendimo, kai savivaldybės X meras Y jau sėdi laisvės atėmimo vietoje, jo nušalinimą nuo pareigų turėtų balsų dauguma patvirtinti tos savivaldybės taryba. O jeigu toje taryboje daugumą turi ištikimi nuteistojo mero bičiuliai, kurie balsuoja prieš nušalinimą, tai jokia valstybės institucija negali priversti jų balsuoti prieš jų valią. Panašiai kaip Druskininkų savivaldybės tarybos dauguma nenorėjo tvirtinti opozicijos atstovų į jiems pagal Vietos savivaldos įstatymą numatytas komitetų pirmininkų pareigybes. Balsavo prieš ir ką tu jiems padarysi? Vienas iš jaunesnių tarybos narių netgi atvirai pasakė posėdyje, kad niekas negali priversti balsuoti prieš jo valią. Neabejoju, kad bent tas tarybos narys panašiai elgtųsi ir mano čia hipotetiškai aprašytos apkaltos atveju – tiesiog ant veido parašyta, kad galimybė tyčiotis iš demokratijos mechanizmų jam teikia malonumą.

Tokioje situacijoje nuteistasis savivaldybės X meras Y galėtų toliau vadovauti savivaldybei iš laisvės atėmimo vietos siuntinėdamas SMS paslėpęs po čiužiniu nuo prižiūrėtojų mobilųjį telefoną. Lietuvoje to dar nebuvo, bet, jeigu įstatymuose tokia spraga palikta, tai būtinai atsiras kas ja suskubs pasinaudoti.