Atlydys prasidėjo būtent tada, kai jo labiausiai reikėjo.
Kai jau pradėjo darytis nepakeliamai sunku, prieš žengiant pro namų duris
rengtis tarsi ruoščiausi išeiti į atvirą kosmosą. Krosnies kūrenimas ryte ir
vakare, spėlionės ar ryte užsives dyzelinis automobilis, ar per naktį šulinyje
vėl neužšals vietinio vandentiekio vamzdis.
Ir staiga atlėgo, tarsi žiema būtų mūsų pagailėjusi ir
nusprendusi leisti nuo jos pailsėti.
Dar ne pavasaris, vasarį vis tiek dar bus šaltesnių dienų, o
gal net tikro speigo, bet guos viltis, kad naktys jau trupesnės, daugiau
šviesos, tai taip ilgėjančias Gavėnios dienas beskaičiuodami ir sulauksime
šilumos.
Mūsų kurortas vis dar šviečia seniai praėjusių Kalėdų
žiburiais ir džiūgauja dėl apklausos, per kurią sužinojo, kad žiemą
Druskininkuose norėtų poilsiauti daugiau Lietuvos gyventojų, negu Palangoje.
Nors ir be apklausos buvo aišku, kad mėgėjų sningant kaitintis paplūdimyje ir
šokinėti per bangas tikrai nebus daug. Apklausą užsakiusi Druskininkų savivaldybė
tik dar kartą pademonstravo pomėgį pasitaškyti mokesčių mokėtojų pinigais, nes
kokios nors apčiuopiamos naudos iš tokios vienadienės viešųjų ryšių pergalės
vargu ar pavyks išpešti.
Tai tarsi geidžiamiausių asmenybių rinkimai, kuriuos prieš
keletą metų rengdavo vienas Druskininkų savaitraštis – laimėtoju būti smagu,
bet nuo to titulo nei alga padidėja, nei žmona ir vaikai labiau gerbia.
Noras pabūti populiariu, geidžiamu ir mylimu kieno nors
sąskaita kartais gali atsirūgti didelėmis išlaidomis. Jau ne pirmą dešimtmetį
savo rinkėjus maitinę populistiniais pažadais ne procentais, o kartais mažinti
centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, politikai, panašu, bus persistengę dėl
to spausdami šilumos tiekimo įmones.
Prancūzijos įmonių grupė „Veolia“ šią savaitę pateikė
prašymą tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui Vašingtone dėl investicinio
ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo. „Veolia“ reikalauja atlyginti
žalą, patirtą dėl, jos teigimu, nesąžiningo Lietuvos elgesio ir bendrovės
investicijų Lietuvoje nusavinimo. Padaryta žala esą siekia 100 milijonų eurų.
„Veolia“ taip pat Lietuvoje valdo „Litesko“ – ji 15 metų ar
ilgesniam laikotarpiui yra išsinuomojusi miestų bei gyvenviečių centralizuoto
šildymo sistemas. „Litesko“ tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį ir
Druskininkuose.
Be to, mūsų kurorte „Litesko“ valdo bendrovę „Druskininkų
dujos“, kuri pastaruoju metu pakliuvo į tikras kainų pinkles, kai dujotiekiu iš
Baltarusijos jai tiekiamos dujos kainuoja brangiau už kainą, už kurią jas leista
parduoti gyventojams.
Jeigu manote, kad rinkdami į valdžią neatsakingai pažadus
dalijančius populistus žmonės tuo kaip nors nubaudžia prieš tai valdžioje
buvusius ir geresnio gyvenimo lūkesčių nepateisinusius politikus, tai pats
metas pagalvoti iš naujo. Nes pavyzdžių jau pakanka. Pernai graikai išsirinko
žadėjusius nutraukti diržų veržimosi politiką kraštutinius kairiuosius, o
galutiniame rezultate gavo ne tik apybukę valdžią, bet ir dar žiauresnes
taupymo priemones. Nes už viską vis tiek sumoka mokesčių mokėtojai.
Todėl ir tuos 100 milijonų eurų, jeigu jie bus priteisti
prancūzų bendrovei, mokėsite jūs visi, kurie plojote pigesnės šilumos
pažadukams. Nemokamos ar pigesnės maudynės, nemokamai dalijami leidiniai, pilni
vien gerų žinių apie nuveiktus politikų darbus, fejerverkai ir puotos – už visa
tai sumokėsite. Jeigu ne šiandien, tai rytoj, kai paaiškės, kiek prisiskolino
jūsų išrinktieji. Viskas turi savo kainą, o pinigams taip pat galioja tvermės
dėsnis. Iš niekur atsirasti jie negali. Tai jūs juos uždirbate, sumokate jais
mokesčius, atsiskaitote už paslaugas, o paskui nė nepastebite, kokiais gudriais
būdais jie virsta dvarais paežerėse, prabangiais automobiliais ir įmonių
akcijomis, valdomomis sprendimų priėmėjų artimųjų.
Kiekvieną kartą, kai jums, man ar įkyriems žurnalistams iš
nacionalinės žiniasklaidos kas nors atsisako atsakyti į nepatogius klausimus,
belieka įsivaizduoti, kad slapukaujantieji jau yra pridirbę kažką tokio, ką
labai norėtų nuslėpti iki sueis senatis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą