Druskininkų savaitė 2011 m. lapkričio 18 d.

Anos savaitės „Druskininkų naujienų” numerio pirmajame puslapyje pamatę juodai baltais kvadratėliais išmargintą stačiakampį, nemažai mūsų skaitytojų teiravosi, kas tai per kodas ir kaip juo naudotis?

„1994 metais dukterinės „Toyotos“ kompanijos „Denso Wave“ sugalvotas QR kodas – tai nedidelis baltų ir juodų taškų tinklelis, kuriame gali būti užkoduota iki 3 KB duomenų. Palyginti su įprastu brūkšniniu kodu, QR kodai dešimt kartų talpesni, universalesni, atsparesni pažeidimams. Juos vis dažniau aptinkame kasdienybėje. Dabar šio tipo žymos taikomos ne tik produktams atpažinti, bet gali saugoti informaciją apie dominančią prekę, nuolaidas, nuorodas į gamintojo svetainę,“- rašoma QR kodams populiarinti skirtoje interneto svetainėje www.qrcode.lt

Mūsų atveju tai ir yra nuoroda į „Druskininkų naujienų“ interneto tinklalapį www.druskininkunaujienos.lt kuriame rasite pagrindinius mūsų savaitraščio straipsnius, redakcijos kontaktus, reklaminių skelbimų kainas ir dar daug kitos naudingos informacijos. Išmaniųjų telefonų su „Android“, „Symbian“ ir „Windows Phone 7“ operacinėmis sistemomis, taip pat „iPhone“, „Blackberry“ bei planšetinių kompiuterių turėtojai gali nuskaityti QR kodą, naudodami vieną iš daugelio tam skirtų nemokamų programėlių, pavyzdžiui, „Semacode“, skirtą „iPhone“, arba „QR Barcode Scanner“ skirtą „Android“.

QR kodo pritaikymas sparčiai populiarėja visame pasaulyje ir Lietuvoje. Bandėme sužinoti, ar kas nors iš vietinės žiniasklaidos jį naudoja, bet nieko neaptikome. Jeigu matėte – praneškite, kad be priežasties nesigirčiau. Tiesa, nacionalinis dienraštis „15min.“ mus pralenkė ir efektyviai naudoja QR kodus kaip nuorodas į papildomą medžiagą, kurios nėra popieriniame dienraštyje, patalpintą jų interneto svetainėje. Tokius kodus rasite ant vieno gamintojo lietuviško alaus butelių etikečių, bei žurnaluose spausdinamose informacinių technologijų kompanijų reklamoje. Šiuo metu QR kodai ypač populiarėja vizitinėse kortelėse – jį nuskenavus visi kontaktai išsaugomi telefone, kartais juos randame ant bilietų į renginius. Ši technologija bus naudojama kaip orientyras Kauno mieste ir Trakuose – iškabintas įvairiose vietose QR kodas leis turistams gauti informacijos. Šis mūsų plėtros kelias veda link to, ką vadiname „išplėstąja realybe“. Išplėstosios realybės rinka auga dėl sparčiai populiarėjančių išmaniųjų telefonų. „Galima pamatyti virtualią Berlyno sieną, skaitmeninį Pasaulio prekybos centro vaizdą, virtualiai apsilankyti su grupe „Beatles“ susijusiose įsimintinose vietose,“- rašo technologijos.lt Kada nors ir Druskininkuose, eidami gatve, nukreipsite savo telefono kamerą į aplinkinius pastatus ir matysite vaizdą, papildytą informacija, kiek yra laisvų kambarių viešbutyje ir staliukų restorane, kokias naujas procedūras siūlo Gydykla ir kas šį vakarą koncertuos Pramogų aikštėje. Druskininkams tai itin aktualu, nes savaitgaliais pas mus suvažiuoja toli gražu ne pati skurdžiausia Lietuvos didmiesčių gyventojų dalis ir kone kiekvieno svečio kišenėje yra po išmanųjį telefoną. Žinoma, lygiagrečiai su tuo būtų baisiai naudinga miesto centrą paversti nemokamo „Wifi“ interneto zona.

Šia linkme jau senokai dirba mūsų sanatorijos, bet veikdami pavieniui darniai veikiančios sistemos nesukursime. Jei jau pasirinktas ne tiek gydomojo, kiek pramogų įvairovę siūlančio kurorto plėtros kelias, tai „išplėstosios realybės“ technologijos būtų, kaip sakoma, pakeliui. Gal ir europinių pinigų gauti pavyktų, jei projektą imtųsi kurti šią sritį išmanantys specialistai. Labai lietuviška būtų tyliai apie tai mąstyti ir niekam nesakyti – o gal pasitaikys proga pačiam įgyvendinti? O aš, štai, imu ir viską jums viešai išpasakoju, nes esu šioks toks mūsų kurorto patriotas, nors ir ne visi tuo galėtų patikėti. Imkite ir darykite, negaila, kad tik Druskininkams būtų geriau.

Atsiprašau skaitytojų, kuriems šitos informacinių technologijų temos yra svetimos ir nesuprantamos. Kitą kartą tai jau tikrai rašysiu apie meną, gamtą, politiką, šilumos kainas ar gerą orą. O gal ir apie tai, kaip Seimo posėdžio metu prof. Justinas Karosas užsiminė, jog trečiadienį Druskininkų savivaldybės vadovai pasirašė sutartį su „Snoro" banko atstovais dėl investicijų į apleistą Druskininkų „Nemuno" sanatoriją, kai Vyriausybė jau rinkosi į posėdį, kuriame perėmė šio banko akcijas.