Druskininkų savaitė 2012 m. balandžio 13 d.

Siūlau skaičiuoti mokestį už atliekas pagal barzdos ilgį

Du kartus per mėnesį, ryte, prieš išvažiuojant į darbą, žmona man primena, kad privalau išvilkti atliekų konteinerį už kiemo vartų. Nesiginčiju su ja, net jeigu lauke lyja įkyrus lietus arba žvarbaus vėjo gūsiai verčia gūžtis. Vakare grįžę namo, randame jį ištuštintą, o už tą malonumą kas mėnesį pervedu 11 litų 90 centų į bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras” sąskaitą. Rinkliavos dydį lemia ne mūsų šeimos pagaminamų atliekų kiekis, o gyvenamojo namo plotas. Jeigu paprašyčiau didesnio konteinerio arba išvis jo atsisakyčiau, mokama suma nesikeistų, nes tai ne mokestis už paslaugą, o rinkliava.

Mes, dzūkai, buvome vieni pirmųjų šalyje „bandomųjų triušių”, pradėjusių bendrai tvarkyti atliekas ir vežti jas į regioninį sąvartyną. Mūsų savivaldybės pasirinko būtent tokį rinkliavos administravimo būdą ir iškart sulaukė nemažai kritikos. Druskininkų savivaldybės gyventojai priešinosi bene mažiausiai, bet Lazdijų ir Alytaus rajonuose būta bandymų nemokėti rinkliavos ir ginčyti ją teismuose. Karščiausiu atliekų tvarkymo rinkliavos priešininku buvo velionis advokatas, Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas Kęstutis Čilinskas, nenuleidęs rankų net ir po pralaimėjimų visų instancijų teismuose. Kadangi pats rinkliavos principas, išdalinant atliekų tvarkymo kaštus gyventojams pagal jų vardu registruoto nekilnojamojo turto plotą, žmonėms sunkiai suprantamas, prieš kiekvienus rinkimus šios temos imasi populiarumo siekiantys politikai. Įdomiausia, kad socialdemokratų valdomuose Druskininkuose ši partija ir Lietuvos savivaldybių asociacijai vadovaujantis Druskininkų meras pasisako už veikiančią rinkliavos sistemą, o gretimame Lazdijų rajone, kurį valdo Tėvynės sąjungos deleguotas meras, tie patys socialdemokratai tokią pat rinkliavą aršiai kritikuoja. Po to, kai Prezidentė grąžino Seimui iš naujo svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, savo veto pagrindusi Savivaldybių asociacijos išsakytais nuogąstavimais, neva jos „atveria kelią monopolininkui piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą”, tapo išvis nebeaišku, kuria linkme jų tvarkymo sistema bus keičiama.

Rizikuodamas užsitraukti daugelio skaitytojų rūstybę, prisipažinsiu, kad mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą man patinka. Pačioje šio amžiaus pradžioje, kai dukra buvo dar visai maža, o mūsų šeima gyveno mieste ir iki gamtos reikėdavo važiuoti, ne kartą baisėdavausi vaizdingiausiose Snaigyno, Trikojo, Ančios, Veisiejo ar Avirio ežerų pakrantėse suverstomis šiukšlių krūvomis. Ne poilsiautojų apšiukšlinta aplinka, o sąmoningai atvežtomis ir miške ar pakelėje išverstomis šiukšlėmis. Tą patį matydavau ir rudenį, grybaudamas kur nors ties Puvočiais ar Trasnyku. Dzūkijos kaime naudotis atliekų išvežimo paslauga buvo neįprasta. Visi žinojo, kad susikaupusias šiukšles reikia deginti, o kas nedega - vežti į mišką. Vos keletą metų galioja naujoji atliekų tvarkymo sistema, o miškai jau pastebimai pašvarėjo. Nebeliko motyvo kažkur patiems gabenti savo atliekas, kai rinkliavos už jų tvarkymą dydis nepriklauso nei nuo atliekų kiekio, nei nuo noro ją mokėti. Argumentai apie tariamą tokios rinkliavos socialinį neteisingumą man nublanksta prieš švaresnes paežeres ir miškus. Galite skaičiuoti nors ir pagal barzdos ilgį. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas tokiam mano pasiūlymui gal ir nepritars, bet bebarzdis Druskininkų meras prieštarauti neturėtų.

Nors ir pamažu, bet jau diegiama ir atliekų rūšiavimo sistema. Pats mačiau, kaip pernai Leipalingio gyventojai piktinosi jiems nepatogioje vietoje pastatytais skirtingų spalvų konteineriais. Pastatykit tokius ir prie mano tvoros – aš nesipiktinsiu. Nes išrūšiuotas šiukšles tvarkyti paprasčiau, o tai reiškia, kad atliekų tvarkymo sistemos išlaikymas bent jau nebrangs. O kad kas nors pigtų, kai taip kyla kuro kainos, tikrai nesitikiu ir kitiems tikėtis nerekomenduoju, bet tai jau visai kita tema.

Atliekų tvarkymas, kuro akcizai, net ir atominės elektrinės statybos reikalai – viskas artimiausiu metu bus aukojama vienam tikslui. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė eilinių Seimo rinkimų datą – spalio 14 dieną. Iki tos dienos bus tiek knaisiojimosi po nerūšiuotas svetimas šiukšles, kad bet koks racionalus kalbėjimas argumentų kalba jau niekam neberūpės. Bet užtat šiųmetėje aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom”, galiu jus patikinti, pamatysime kaip niekad daug politikų. Nuoširdžiai abejoju, ar tai labai jau pakeis kieno nors apsisprendimą rudenį balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, bet bent pakelės ir pamiškės bus švaresnės.

Gintaro Žilio ir Roberto Salomone nuotraukos