Narciziškumo triumfas

Ar jau pradžiuginote savo virtualius draugus asmeninuke žydinčių sakurų fone? Dabar pats laikas, tokių nuotraukų srautas interneto socialiniuose tinkluose savo veržlumu kaip tik ima lenkti kačiukų ir saulėlydžių su motyvaciniais tekstais vaizdus.

„Vijūnėlės parke vyks Narcizų žydėjimo šventė...“- skelbia Druskininkų savivaldybės narcizai. Jeigu būtų mažiau narciziški ir girdėtų, ką jiems sako kiti, tai jau seniai būtų sužinoję, jog parkas, kaip ir greta esantis tvenkinys, vadinasi ne Vijūnėlės, o Vijūnėlio. Yra tokia žuvis – vijūnas. Mažybinė to žodžio forma – vijūnėlis. Taip tas tvenkinys visuomet ir vadinosi, kol į valdžią neatėjo žmonės, neturintys jokios nuovokos apie miesto, kuriame šeimininkauja, istoriją ir vietovardžius. Kartą įvėlė klaidą, o paskui ją perkėlė į juridinius dokumentus ir nė neketina ištaisyti, nes jaučiasi niekuomet neklystantys.

Druskininkų kraštotyrininkas Vytautas Valentukevičius dar 1992 – 1993 m. man, jaunam žurnalistui, pradėjusiam dirbti Druskininkų spaudoje, o paskui dienraščio „Lietuvos aidas“ korespondentu, kaip reikiant duodavo pylos kiekvieną kartą, kai Vijūnėlio tvenkinį netyčia pavadindavau Vijūnėle.

Jeigu planuojate aplankyti Druskininkus per tą Narcizų šventę, neužmirškite pasveikinti ir svarbiausio asmens, vos prieš kelias dienas sulaukusio visai nejaunuoliško jubiliejaus, bet vis dar iš įpratimo vadinamo jaunu ir energingu. Druskininkiečiai kalba, kad jubiliejaus šventimas perkeltas į savaitgalį, kad progą pasveikinti jį turėtų svarbiausi valdančiosios partijos ir Vyriausybės asmenys.

O jei jaučiatės nepakankamai narciziškas, tą patį savaitgalį Lazdijuose rengiama „Pirmosios vagos“ šventė, kurion suvažiavę politikai mėgsta hipodrome pozuoti žiniasklaidai, kaip jie moka arti žemę arklių traukiamu arklu.

Visi naujienų portalai pranešė, kad birželį Druskininkų svečiai jau galės naudotis lynų keltuvu, o keturios jo gondolos per Nemuną nuo vandens pramogų parko iki slidinėjimo trasų turistus nugabens per 4 minutes. Bet taip ir liko nepastebėtas keistas su tuo susijęs nutikimas, kurį aprašė tik komentatoriai.

Asmuo, pasirašęs slapyvardžiu „Jau smagu buvo“, balandžio 20 d. naujienų portale „Delfi“ komentavo:

„Parašykite geriau kaip buvo smagu, kaip su KOP sraigtasparniu tempiant per atramas virvę trosui, virvė užsikabino už sraigtasparnio važiuoklės ir įstrigo pririšdama kariuomenės sraigtasparnį Mi-8 kaip nuotykių filme. Sraigtasparnis kaip kokia pririšta karvė leidosi į artimiausius krūmus kiek leido virvės ilgis, mentėmis prasikapojo sau tūpimui vietą. Nuotykiai su tuo Druskininkų lynų keliu prasidėjo dar iki atidarymo...“

Elektroniniu paštu paklausiau Karinių oro pajėgų, ar toks nuotykis tikrai buvo. Kai sulauksiu atsakymo, būtinai šią temą pratęsiu.

Pasak Druskininkų savivaldybės architektūros skyriaus vedėjo Viliaus Margelio, 4 keltuvo gondolos galės per valandą perkelti apie 500 keleivių, o, jeigu prireiks, „esant dideliam lankytojų srautui, įmanoma ant lynų pakabinti dar porą gondolų“.

Daugiau negu 500 per valandą? Kada pastarąjį kartą matėte 500 žmonių autobusų stotelėje? Automobilių, skubančių iš vandens parko į slidinėjimo areną spūstį ant naujojo Parko tilto. O juk teigiama, kad „turistai paliks automobilius stovėjimo aikštelėse ir keltuvu naudosis kaip visuomenine transporto priemone, taip mažindami taršą mieste“.

Vaizdą iš „Snow arenos“ anksčiau tiesiogiai transliuodavo internetinė kamera. Bet Druskininkų klestėjimo kritikai pernelyg dažnai tą vaizdą naudojo kaip argumentą, pateikdami savo oponentams nuorodą: štai, imkite ir patys pasižiūrėkite... O ten dienomis, kai nevyko masiniai renginiai, dažniausiai galėjome pamatyti tuščią „šaldytuvą“ arba vos vieną kitą slidinėjantį svečią.

Dabar tos transliacijos nebeliko. Gal kokia techninė profilaktika ar šiaip sutartis dėl transliavimo lyg tyčia pasibaigė. Todėl galima ramia sąžine pasakoti apie minias, plūstančias iš vandens parko į slidinėjimo areną ir atgal bei girtis išgelbėjus pasaulį nuo visuotinio perkaitimo tuo skrajojančių gondolų projektu.

Ponas V.Margelis sako, kad per metus „sumažins automobilių transporto judėjimą apie 100 tūkstančių“. Tik abejoju, ar suskaičiavus per tiltą pravažiuojančius automobilius dabar ir po keltuvų atidarymo, būtų nustatytas bent kiek pastebimas jų srauto sumažėjimas. Veikiau atvirkščiai – vienas kitas svečias specialiai atvažiuos pasikilnoti tuo atrakcionu. Todėl sąžiningiausia būtų tos klimato kaitos šiame kontekste išvis neminėti ir paprasčiausiai visiems drauge pasidžiaugti, kad kurortas turės dar vieną pramogą.