Decimacija geriau už dešimtinę

Trečiadienį pražydo mano kiemo alyvos ir subjuro oras – dangumi plaukia tokie niūrūs debesys, tarsi ne gegužės vidurys, o kažkoks bulviakasis būtų. O kai nebeliko nei prisimerkti verčiančios saulės spindulių, nei gegužinės šilumos, tai ir nuotaika atitinkama užplūsta.

Tą pačią dieną peržiūrėjau Krašto apsaugos ministerijos paskelbtą privalomosios karo tarnybos šauktinių sąrašą ir, neradęs savęs, pasijutau senas bei nereikalingas net Lietuvai. Taip ir parašiau „Facebook“ draugams, dar pailiustravęs tuos žodžius piešinuku, internetuose vadinamu memu „foreve alone“.

Virtualūs draugai iškart puolė patarinėti eiti savanoriu, bet atsakiau, kad jau buvau praeitame amžiuje. Be to, aš per daug išdidus, kad pats siūlyčiausi.

Per pietus supuolė tiek peržiūrinėjančiųjų tą sąrašą, kad KAM interneto tinklalapį jau sunku buvo atsiversti. Beliko laukti, kad kas nors jį nulaužtų ir įrašytų savo draugus arba įkeltų visą Seimo narių sąrašą.

Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 17 – 25 dienomis atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 51,9 proc. lietuvių pritaria šauktinių tarnybos grąžinimui Lietuvoje. Kas čia sakė, kad šauktinių grąžinimas buvo viešųjų ryšių katastrofa? Liaudis jam pritaria. Dar įdomiau, kad dauguma geriau atiduotų paskutinį vaiką į kariuomenę, negu sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Ačiū Dievui, bet koks mokesčių didinimas mūsų visuomenėje išvis yra tabu, žmonės lengviau toleruotų pranešimą apie decimaciją, negu dešimtinę. Nežinantiems ir tingintiems pagūglinti paaiškinsiu, kad decimacija (lot. decimatio – dešimtadalio pašalinimas) buvo senovės romėnų armijoje taikytas ypač griežtas bausmės už bėgimą iš mūšio lauko būdas: kas dešimto kario nužudymas nepaisant ankstesnių nuopelnų ar rangų.

Nepaisant tokių liberalių rinkėjų nuostatų, dabartinis Seimas patyliukais įvedinėja naujus mokesčius. Pavyzdžiui, visai neseniai plenariniame posėdyje priėmė Rinkliavų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta leisti savivaldybėms nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 7 parlamentarai. Todėl nuo gruodžio 1-osios, kai įsigalios šios pataisos, tokį kaip Druskininkuose „pagalvės mokestį“ galės lupti ne tik kurortai. Šiuo metu vietinę rinkliavą galima nustatyti tik už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių, turinčių kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, viešąja infrastruktūra. Rinkliava už nakvynę viešbučiuose taikoma Druskininkuose, Birštone ir Palangoje.

Teisė įvesti ar neįvesti naują mokestį palikta pačioms savivaldybėms ne atsitiktinai. Savivaldos rinkimai vyko šių metų kovą, o iki to laiko, kol vėl rinksime merus bei savivaldybių tarybas, politikų manymu, rinkėjai tokį mokesčių didinimą turėtų užmiršti. Mat vidutinis valdančiosios daugumos partijų rinkėjas, jų supratimu, yra toks broilerio atmintį turintis padaras, kuris reaguoja tik į atvirąją vagystę, kai pinigai išplėšiami tiesiai iš jo asmeninės saujos, pirštus sulaužant. O jei tai daroma kaip nors išmaniau, panaudojant grupiniams politiniams interesams viešuosius finansus, anam subinės neskauda.

Gera žinoti bent tai, kad pats Seimas savo rankomis iki 2016 m. rinkimų naujų mokesčių jau tikriausiai neįvedinės ir esamų nedidins. Nebent valdančioji dauguma sumanytų nusižudyti savo rankomis ir ant lėkštutės atiduoti pergalę Seimo rinkimuose dešiniajai opozicijai, o ypač liberalams, tradiciškai prieštaraujantiems mokesčių didinimui.

Todėl socialdemokratai stengsis neprisiminti savo programinių nuostatų apie progresinius gyventojų pajamų mokesčius, nekilnojamojo turto ir automobilių apmokestinimą. Nes vien įsivėlus į diskusijas apie tai gali pasipiktinti didžioji jų rinkėjų dalis, 2012 m. jokių programų neskaičiusi, bet balsavusi bausdama Andrių Kubilių už sunkmečio nepriteklius.

Užtat bus dar daugiau savigyros, padarytų darbų sureikšminimo ir nepatogios statistikos nutylėjimo. Panašiai kaip aną savaitę Druskininkų savivaldybės vadų susitikime su Turizmo ir verslo informacijos centro vadovais, po kurio išplatintame pranešime buvo giriamasi 2014 m. turistų srautų statistika, bet pasikuklinta užsiminti, kaip tie srautai pasikeitė 2015 m. pirmąjį ketvirtį, kai Rusijos gyventojai nuskurdo dėl nuvertėjusio rublio ir tarptautinių sankcijų.