Seimo narė Kristina Miškinienė |
Sekmadienio pavakarę aikštelėje prie naujojo Merkinės
apžvalgos bokšto vos sutelpa automobiliai. Vieni išvažiuoja, kiti užima jų
vietą. Bet tokioje judrioje vietoje niekas nesusiprotėjo pasinaudoti galimybe
ką nors parduoti čia atvykstantiems turistams. Jokių suvenyrų, užkandžių, ledų,
gėrimų ar mėsainių. Merkiniškiams labiau patinka gauti pašalpas ir laukti, kol
pradės dygti grybai.
Tas pats vaizdelis ir prie kito mano retkarčiais aplankomo
apžvalgos bokšto, pernai pastatyto prie Snaigyno ežero. Druskininkiečiai jį
mato ketvirtadieniais, strimagalviais lėkdami vingiuotu ir siauru keliu
Leipalingis – Veisiejai į turgų.
Pavojingiausiose to kelio atkarpose automobilių greitis apribotas
iki 70 kilometrų per valandą, bet tų apribojimų niekas nepaiso. Vienas toks
skraiduolis aną rudenį sutraiškė į kelią neleistinoje vietoje išėjusį mano
katiną ir net nepasivargino nuspirti į griovį, bet paliko gulėti ant asfalto.
Ką ten katinas, jeigu ir patys vairuotojai bent po kelis kartus per metus tame
kelyje sugeba susidurti kaktomuša arba išsitaškyti į pakelės medžius. Suspėti
anksčiau už kaimyną pasimatuoti dėvėtus batus arba išsirinkti gražesnius
pomidorų daigus, žinoma, svarbiau už gyvybę. Matyt tiek ta gyvybė ir teverta,
jeigu patys ją tik taip vertinate.
Gegužė prasidėjo Bulvių sodinimo diena, kurią
socialdemokratai vadina Tarptautine darbo žmonių solidarumo švente ir
tradiciškai tądien rengia savo suvažiavimą. Jame buvo keli druskininkietiški
akcentai. Pirmiausiai mūsų kurorto meras vėl buvo išrinktas vienu iš 15
partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotojų. Kad tą partinį postą
išsaugotų jam nepakako pasigirti putiniškais rinkimų rezultatais savo
Autonominėje Druskininkų liaudies respublikoje. Partijos įvaizdžiu susirūpinę
socialdemokratai jau iš anksto įtikinėjo užbaigti visą Lietuvą juokinantį
bylinėjimąsi su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl propagandinio
laikraštuko. Žiniasklaida paskubėjo ištriūbyti, kad Ričardas Malinauskas
nusileido ir atsiėmė ieškinį iš Vyriausiojo administracinio teismo, bet
artimesni jo dvarui žmonės žino, kad jau seniai buvo parengti atsarginiai
planai, kaip tą leidybą pratęsti, kai teismų jau nebepavyks ilgiau užvilkinti.
Todėl drįstu spėti, kad Druskininkų valdžios laikraštis eis
kaip ėjęs, o vien jį skaitanti druskininkiečių dauguma nė nepastebės, kad
leidinio metrikoje vietoje biudžetinio Druskininkų švietimo centro bus įrašytas
koks nors visuomeninis darinys, pavyzdžiui, savivaldos rinkimuose itin
nesėkmingai sudalyvavęs Druskininkų klubas arba visai naujai įsteigta viešoji
įstaiga. O leidinys ir toliau bus finansuojamas viešaisiais pinigais,
pavyzdžiui, iš savivaldybei priklausančio vandens parko pelno. Vietiniai
nepriklausomi laikraščiai dar pratemps gal trejus metus, o gal ir penkerius...
Premjerui ir kitiems LSDP vadams kažkoks ten vietinės žiniasklaidos
pliuralizmas mažiausiai rūpi – svarbiausia, kad Druskininkų šeimininkas
parūpina balsų partijai per visus rinkimus ir šiaip smagu į savų valdomą
kurortą atvažiuoti. Jam, beveik kaip Rusijoje Ramzanui Kadyrovui, taikomi kiti
atsakomybės standartai.
Koks planas „B“ ar „C“ bus įgyvendintas, sužinosime jau
labai greitai, iki gegužės 15 dienos, kai Žurnalistų etikos inspektorės
sprendimas jau turės būti įgyvendintas.
Antra žinia iš LSDP suvažiavimo – ponia Kristina Miškinienė
patvirtinta kandidate vienmandatėje Lazdijų – Druskininkų apygardoje 2016 m.
Seimo rinkimuose. Mat partijoje egzistuoja nerašytas susitarimas kartą
vienmandatėse apygardose laimėjusius rinkimus kandidatus kelti pakartotinai
toje pačioje vietoje, kol išneš kojomis į priekį arba neišrinks. Į šią apygardą
dar 2012 m. žvalgėsi jaunas ir aktyvus socialdemokratas Justas Pankauskas, bet
jo svajones tuomet sugriovė Druskininkų šeimininko noras savo pavaduotoją
išsiųsti tvarkyti jo reikalų į Seimą. Gi jaunajam socialdemokratui teks
palaukti, čia juk ne kokia dešinioji partija, kur jo amžiaus politikai jau
perima vadovavimą.
Šią savaitę sužinojome, kad ilgai gyventojus piktinusi atliekų
tvarkymo sistema, kai mokame ne už realų susikaupusių šiukšlių kiekį, o už
gyvenamojo būsto ploto kvadratinius metrus, pagaliau turės būti pertvarkyta.
Konkurencijos taryba pranešė baigusi rinkos tyrimą apie komunalinių atliekų
tvarkymo paslaugas Lietuvoje, Ji ne tik aptiko, kad net trečdalis iš 60
Lietuvos savivaldybių, ignoruodamos konkurencijos principus, komunalinių
atliekų tvarkymą yra patikėjusios savivaldybių įmonėms, bet ir pasiūlė Aplinkos
ministerijai įvesti vieną komunalinių atliekų mato vienetą – pagal tūrį
kubiniais metrais arba svorį tonomis – visoje Lietuvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą