Ar reikės Grybų krašto titulą perleisti žemaičiams?

Normalus grybų derlius
Dzūkijoje buvo tik 2012 m.

Vos tik karščius pakeitė trumpalaikiai lietūs, prie kelio Vilnius – Druskininkai stovyklaujantys prekiautojai pradėjo siūlyti ne tik mėlynes, bet ir smulkias voveraites. Gal prie Merkinės ir Varėnos to lietaus daugiau kliuvo, bet Kapčiamiesčio girioje, kur pirmiausiai tikrinu ar kas dygsta, samanos dar sausos, net traška po kojomis, o grybais nė nekvepia.

Vilniuje gyvenantis mano „Facebook“ draugas Liudvikas anądien paklausė, ar Dzūkijoje kas nors teikia grybavimo turizmo paslaugą.

„Kaip žinia, esu miesto pižonas, kuris nieko nežino apie grybavimą. Gal Dzūkijoje yra paslauga, kur tokį kaip aš su vaikais palydi į grybingą vietą, vaikams ir man parodo, paaiškina principus. Vaikams gal svarbu paaiškinti ir parodyti simbiotinius principus – po tuo medžiu bus toks, po anuo – toks grybas. Pagrybauti kartu kokį pusvalandį, ir tada paleisti. Noriu už pinigus, ne jokių nei paslaugų ar blatų. Klausiu, ar girdėjote apie grybų turizmo paslaugas. Svarbu, kad ir patartų, kurį rugsėjo savaitgalį važiuoti, pasitiktų, palydėtų, peržiūrėtų surinktus grybus, parodytų valgomus ir nuodingus ar netinkamus. Būtų gerai, kad tai būtų linksmas ir vaikus bei miesto durnius toleruojantis žmogus, entertaineris, bet nebūtina. Bandymai grybauti savarankiškai baigdavosi trimis sukirmijusiomis ūmėdėmis. Noriu pilnų krepšių baravykų vaikams, kaip iš knygutės. Mokėčiau du high season grybautojo dienos uždarbius. Arba tiek, kiek nori. Gal ką girdėjote?“- rašė ponas Liudvikas.

Kadangi pažįstu jį kaip žodžių vėjais nelaidantį žmogų, gebantį sąžiningai sumokėti už kokybiškas paslaugas, pabandžiau tokios paslaugos paieškoti.

Nors dauguma miestiečių į miškus keliauja savarankiškai, bet ypatingiems klientams mūsų krašto kaimo turizmo sodybos jau siūlo ir grybavimo paslaugą, pavadintą „Moksliniu grybavimu.“

„Dzūkija – grybų karalystė. Na o vietiniai karaliai renka tik kelias grybų rūšis, kurias gausiai perka  grybų supirktuvės. Pažvelkime giliau: aplink mus šimtai įvairiausių valgomų (ir ne vieną kartą) grybų rūšių. O tai suprasti padės žinomas Lietuvos mikologas, mokslų daktaras. Vakare galėsime draugiškai mėgautis grybiene,“- vilioja paslaugos aprašymas.

Nusiunčiau nuorodą ponui Liudvikui, jis mandagiai padėkojo ir tikiuosi, kad kada nors rudenį, kai išbandys šią paslaugą, nepatingės bent keliais žodžiais pasidalinti savo įspūdžiais. O aš būtinai juos jums atpasakosiu.

Prieš porą metų kolegė iš Lazdijų Vilma buvo suorganizavusi Druskininkų teatro festivalio žvaigždėms grybavimą girioje prie Stalų girininkijos. Išėjo ponai aktoriai ir režisieriai iš miško švytinčiais veidais, o jų grybavimo nuotraukų vaizdai tebepuošia naujienų portalų galerijas.

Didžiausia tokio verslo rizika – ilgesniam laikui sunkiai  prognozuojami orai ir nuo jų priklausomas grybų dygimas. Užsisakys klientas paslaugą prieš pusę metų, paims kelias atostogų dienas, atvažiuos, o grybai nedygsta. Negi sumokėtus už paslaugą pinigus grąžinti?

Ką bekalbėtų Pasaulinės klimato kaitos teorijos neigėjai, pokyčius gamtoje pastebi kiekvienas, ilgiau stebintis jos procesus. Dzūkija jau keletą metų iš eilės kenčia nuo drėgmės stygiaus. O šiemet po šiltos besniegės žiemos buvo sausas pavasaris, vėsi, bet visai be ilgalaikių lietaus periodų vasaros pradžia, ekstremalaus karščio banga po Joninių. Dabar apsiniaukę ir retkarčiais palyja, bet to lietaus vanduo dar nepakankamai sudrėkino išdžiūvusią žemę, jis nuteka, išgaruoja arba susigeria į dzūkišką smėliuką ir vėl po kojom traška sausos samanos.

Jeigu tai tęsis, dzūkams teks atsisveikinti su Grybų krašto titulu, o Varėna galės pusvelčiui parduoti Grybų šventės rengimo teisę žemaičiams. Jau dabar iš savo drėgnų miškų jie velka namo pilnas pintines baravykų, o mes tik pavydžiai peržiūrinėjame nuotraukas internete. Dar liūdniau, kad per keletą metų nuseko vanduo dzūkų šuliniuose, o mano kaime, ten kur anksčiau buvo pelkė, be jokios melioracijos prasiplėtė šienaujamos pievos.

Vasara dar tik įpusėjo. Tikėkimės, dar bus kaitros ir tikro grybinio lietaus, po kurio šilai pakvimpa taip, jog ir paskutinis tinginys dairosi po kojom, kad už baravyko kepurės užkliuvęs kiek ilgas ant samanų neišsitiestų.