2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Pasididžiavimui skaidrumo nereikia

Pirmiausia jaučiu pareigą atsiprašyti savo skaitytojų, kad anos savaitės laikraštyje neradote mano paistalų skilties. O taip pat sekmadieninio Evangelijos skaitinio, renginių sąrašo, kriminalinių įvykių kronikos, švenčių kalendoriaus ir netgi konkurso „Skaičiau“.

Netilpo. Iki liepos 1-osios privalėjome užbaigti du prasmingus užsakomųjų straipsnių viešinimo projektus – vieną apie renovaciją, o kitą apie aplinkosaugos problemas. Sėkmingai užbaigėme ir, pasak skaitytojų atsiliepimų, suteikėme druskininkiečiams daug naudingų žinių. Bet paskutiniame birželio laikraštyje tik tų dviejų projektų užsakomieji straipsniai ir išsiteko.

Bet užteks atsiprašinėti ir metas imtis sveikinimų.

Pirmiausia sveikinu šešiolikmetę druskininkietę Karoliną Rastenytę, pelniusią Grand Prix Jūrmaloje vykusiame tarptautiniame festivalyje-konkurse „Baltic stage“ ir jos mamą ponią Aliną, kuri tokia dukros pergale nuoširdžiai džiaugiasi.

Antruoju savotiško Grand Prix laimėtoju šią savaitę netikėtai tapo Druskininkų savivaldybės bendrovė „Aqua“, organizacijos „Transparency International“ surengtame savivaldybių įmonių skaidrumo konkurse surinkusią rekordinį balų skaičių – nulį. Nulinis skaidrumas – fantastiškas rezultatas. Galima drąsiai varžytis su Šiaurės Korėjos ir Irano gamyklomis, kuriose paslapčia sodrinamas uranas ir kuriamas branduolinis ginklas. Tiesa, Iranas jau nebe konkurentas, nes mainais už Europos Sąjungos ir JAV ekonominių sankcijų panaikinimą sutiko atsisakyti planų pasidaryti savo bombą ir gal net įsileis tarptautinius stebėtojus.

Druskininkams už tokį paslaptingumą ne tik jokios sankcijos negresia, bet atvirkščiai, slaptame objekte papramogavę svarbių šalies institucijų pareigūnai taip įsimyli mūsų žavųjį kurortą, kad paskui dar ilgai deda parašus ant ES paramos lėšų skyrimo druskininkietiškiems projektams dokumentų nesikabinėdami prie visokių smulkmenų.

O kad svetimi šitoje europinių pinigų taškymo šventėje politikai ir valdžiukės nenupirkta žiniasklaida nekaišiotų nosies kur nereikia, šios kadencijos Druskininkų savivaldybės taryboje nėra netgi LR Vietos savivaldos įstatyme numatytos Antikorupcijos komisijos. Priminsiu, kad anoje kadencijoje tai komisijai vadovavo pats meras. Taip gerai vadovavo, kad korupcija išnyko visiems laikams. Todėl dabar visi žino, kad panašiai, kaip Sovietų sąjungoje nebuvo sekso, Druskininkų savivaldybėje jokios korupcijos tiesiog negali būti. O kuriems galams tada Antikorupcijos komisija reikalinga? Juolab, kad įstatymas suteikia teisę teikti jos vadovo kandidatūrą savivaldybės tarybos opozicijai. Šitie ir be oficialių įgaliojimų kur nereikia knysles kaišioja, nepatogius klausimus per tarybos posėdžius uždavinėja. Prileisk juos prie oficialių dokumentų – jau kitą dieną bėgs į Generalinę prokuratūrą ir STT nešini kalnu skundų. O dabar, va, nieko nežino ir ramu kaip ir turi būti kurorte.

Nulinio skaidrumo privalumai ne kartą gyvais pavyzdžiais įrodyti į Rytus nuo mūsų esančiose valstybėse. Kuo žmonės mažiau žino, tuo mažiau jiems yra dėl ko piktintis, jausti nepasitenkinimą savo gyvenimu. Nėr ką lyginti su išplerusia Vakarų demokratija, kur kiekvienu klausimu pradedama diskutuoti, ginčytis, įsiveliama į konsultacijas su interesų grupėmis. Kur kas mielesnis druskininkiečiams Vladimiro Putino pavyzdys – pasakė, kad žiemos olimpiada vyks tropiniame Sočio kurorte, ir buvo. Ir nesvarbu, kad tai kainavo kelis kartus brangiau už tokias pat žaidynes skaidriose šalyse. Svarbiausia, kad kur nors už Uralo, miestelyje su vienintele uždaryta karine gamykla, kurioje kažkada dirbo visi jo gyventojai, prie televizoriaus prikišę užtinusius neskustus snukius mužikai galėtų pajusti pasididžiavimą savo šalimi.


Ar labai nuo to jausmo skiriasi perdėtas druskininkiečių didžiavimasis jiems sekama kurorto sėkmės pasaka? Nesvarbu, kad euforijos apimto žmogelio bendrabučio kambarys kur nors Gardino gatvėje savo apdaila ir kvapais ne kažin kiek skiriasi nuo to ruso būsto. Svarbiausia, kad išėjęs į miesto šventę jis gali iškėlęs galvą pažiūrėti į savo geradarius, mojuojančius baltais delnais iš balkono. Pasirinkti nuo žemės iš sraigtasparnio pamėtytų saldainių. Pasigėrėti kaip tviska už europonius milijonus įrengtų savivaldybės viešbučių langai ir šviečia savivaldybės naktinio klubo iškaba. Pasididžiavimui skaidrumo nereikia. Atvirkščiai, kuo mažiau to nelemto skaidrumo, tuo pasididžiavimas didesnis. O kai skaidrumas nulinis, lieka tik vienas didžiulis pasididžiavimas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą