Pirmiausia jaučiu pareigą atsiprašyti savo skaitytojų, kad
anos savaitės laikraštyje neradote mano paistalų skilties. O taip pat
sekmadieninio Evangelijos skaitinio, renginių sąrašo, kriminalinių įvykių
kronikos, švenčių kalendoriaus ir netgi konkurso „Skaičiau“.
Netilpo. Iki liepos 1-osios privalėjome užbaigti du
prasmingus užsakomųjų straipsnių viešinimo projektus – vieną apie renovaciją, o
kitą apie aplinkosaugos problemas. Sėkmingai užbaigėme ir, pasak skaitytojų atsiliepimų,
suteikėme druskininkiečiams daug naudingų žinių. Bet paskutiniame birželio
laikraštyje tik tų dviejų projektų užsakomieji straipsniai ir išsiteko.
Bet užteks atsiprašinėti ir metas imtis sveikinimų.
Pirmiausia sveikinu šešiolikmetę druskininkietę Karoliną
Rastenytę, pelniusią Grand Prix Jūrmaloje vykusiame tarptautiniame
festivalyje-konkurse „Baltic stage“ ir jos mamą ponią Aliną, kuri tokia dukros
pergale nuoširdžiai džiaugiasi.
Druskininkams už tokį paslaptingumą ne tik jokios sankcijos
negresia, bet atvirkščiai, slaptame objekte papramogavę svarbių šalies
institucijų pareigūnai taip įsimyli mūsų žavųjį kurortą, kad paskui dar ilgai
deda parašus ant ES paramos lėšų skyrimo druskininkietiškiems projektams
dokumentų nesikabinėdami prie visokių smulkmenų.
O kad svetimi šitoje europinių pinigų taškymo šventėje
politikai ir valdžiukės nenupirkta žiniasklaida nekaišiotų nosies kur nereikia,
šios kadencijos Druskininkų savivaldybės taryboje nėra netgi LR Vietos
savivaldos įstatyme numatytos Antikorupcijos komisijos. Priminsiu, kad anoje
kadencijoje tai komisijai vadovavo pats meras. Taip gerai vadovavo, kad
korupcija išnyko visiems laikams. Todėl dabar visi žino, kad panašiai, kaip
Sovietų sąjungoje nebuvo sekso, Druskininkų savivaldybėje jokios korupcijos
tiesiog negali būti. O kuriems galams tada Antikorupcijos komisija reikalinga?
Juolab, kad įstatymas suteikia teisę teikti jos vadovo kandidatūrą savivaldybės
tarybos opozicijai. Šitie ir be oficialių įgaliojimų kur nereikia knysles
kaišioja, nepatogius klausimus per tarybos posėdžius uždavinėja. Prileisk juos
prie oficialių dokumentų – jau kitą dieną bėgs į Generalinę prokuratūrą ir STT nešini
kalnu skundų. O dabar, va, nieko nežino ir ramu kaip ir turi būti kurorte.
Nulinio skaidrumo privalumai ne kartą gyvais pavyzdžiais
įrodyti į Rytus nuo mūsų esančiose valstybėse. Kuo žmonės mažiau žino, tuo
mažiau jiems yra dėl ko piktintis, jausti nepasitenkinimą savo gyvenimu. Nėr ką
lyginti su išplerusia Vakarų demokratija, kur kiekvienu klausimu pradedama
diskutuoti, ginčytis, įsiveliama į konsultacijas su interesų grupėmis. Kur kas
mielesnis druskininkiečiams Vladimiro Putino pavyzdys – pasakė, kad žiemos
olimpiada vyks tropiniame Sočio kurorte, ir buvo. Ir nesvarbu, kad tai kainavo
kelis kartus brangiau už tokias pat žaidynes skaidriose šalyse. Svarbiausia,
kad kur nors už Uralo, miestelyje su vienintele uždaryta karine gamykla,
kurioje kažkada dirbo visi jo gyventojai, prie televizoriaus prikišę užtinusius
neskustus snukius mužikai galėtų pajusti pasididžiavimą savo šalimi.
Ar labai nuo to jausmo skiriasi perdėtas druskininkiečių
didžiavimasis jiems sekama kurorto sėkmės pasaka? Nesvarbu, kad euforijos
apimto žmogelio bendrabučio kambarys kur nors Gardino gatvėje savo apdaila ir
kvapais ne kažin kiek skiriasi nuo to ruso būsto. Svarbiausia, kad išėjęs į
miesto šventę jis gali iškėlęs galvą pažiūrėti į savo geradarius, mojuojančius
baltais delnais iš balkono. Pasirinkti nuo žemės iš sraigtasparnio pamėtytų
saldainių. Pasigėrėti kaip tviska už europonius milijonus įrengtų savivaldybės
viešbučių langai ir šviečia savivaldybės naktinio klubo iškaba. Pasididžiavimui
skaidrumo nereikia. Atvirkščiai, kuo mažiau to nelemto skaidrumo, tuo
pasididžiavimas didesnis. O kai skaidrumas nulinis, lieka tik vienas didžiulis
pasididžiavimas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą