Jau gerokai po vidurnakčio baigiau skaityti Stepheno Kingo
„Švytėjimo“ tęsinį „Daktaras miegas“, išėjau į namo terasą, prisėdau,
užsirūkiau, bet kai viena iš mano juodųjų kačių nekviesta įsitaisė ant kelių,
visai kaip tas mirtį nuspėjantis katinas iš knygos, tai net šiurpas nukratė.
O ryte pamačiau, kad kiemo žolė pražilo, kaip per vieną
naktį pražyla senų kapinių patvoryje šmėklos išgąsdintas praeivis. Gavę šalnos
mano kiemo uosiai be jokio vėjo šnarėdami meta dar žalius lapus, o katinai
įveikia savo išdidumą ir prašosi į namą, kur vakar jau pasikūrenom, kad
rudeninė žvarba neįsimestų.
Šį savaitgalį vykstantis Poetinis Druskininkų ruduo man
visuomet ženklino ribą tarp šilto ir gražaus metų laiko, kai Lietuvoje gyventi
gera, ir šaltojo pusmečio, kurį belieka tiesiog išlaukti. Prekybos centrai jau
rikiuoja Vėlinių žvakių dėžes, o iškart po jų pradės laukti Šv. Kalėdų.
Trys niūrūs mėnesiai nuo spalio pradžios iki gruodžio
pabaigos, kai kiekviena diena išaušta vis trumpesnė, jei tik nepavyksta
užpildyti jų prasminga veikla, daugybei žmonių įvaro nepakeliamą liūdesį,
kuriam išsklaidyti jie žino tik vieną būdą - prisigerti. Nes taip rudeninę
depresiją skandindavo vasaros darbus užbaigę jų seneliai ir nuo kolchozinio
absurdo pavargę tėvai. Nes tai ne tik įprasčiausias, bet ir paprasčiausias
būdas, kadangi dar niekada šitame krašte nebuvo tiek vietų, kur prekiaujama
alkoholiu.
Higienos institutas ir Sveikatos informacijos centras
išanalizavo alkoholio prieinamumo duomenis, skaičiuodami, kiek skirtingose
Lietuvos savivaldybėse vienai alkoholio prekybos licencijai tenka gyventojų.
Manau, labai nenustebsite sužinoję, kad daugiausiai licencijų verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais buvo Druskininkų savivaldybėje (84 gyventojai
vienai licencijai), mažiausiai – Visagino savivaldybėje (283 gyventojai vienai
licencijai).
Nepulikime iškart teisintis, kad esame kurortas, kuriame
viskas kuriama svečių patogumui, o patys mes tik žiūrim, kaip jie geria ir
pelną skaičiuojam. Nes pagal alkoholio prieinamumą lenkiame kitus šalies
kurortus - Palangą, Neringą ir Birštoną - lygiuodamiesi į Biržų aludarius.
Neketinu čia pamokslauti tarsi iš M.Valančiaus blaivystės
sąjūdžio Druskininkų skyriaus pirmininko Sauliaus Gražio skelbimų lentose
reguliariai iškabinamų plakatų. Niekada žmonėms iš rankų taurelės nelupau, nes
tai jų apsisprendimas, ką valgyti ir gerti. Be to, baisiai primityvu būtų į
vieną kokteilį suplakti taurę vyno prie kepsnio išragaujantį gurmaną ir
bambalinį alkoholiką. Bet ir pirmojo pasimėgavimą, ir antrojo priklausomybę
sukelia ta pati cheminė medžiaga, net jeigu jų vartojamų gėrimų kaina skiriasi
dešimtis ar šimtus kartų.
Kalbėjimas apie alkoholio vartojimą dažniausiai apsiriboja
neblaivių prie automobilio vairo įkliuvusių visuomenei žinomų žmonių smerkimu
ir akcizų, valstybės surenkamų už legaliai parduotą alkoholį, duomenų
palyginimu. Visiškai nekalbame apie nuostolius, kuriuos patiriame dėl alkoholio
vartojimo. Kokia dalis socialiai remtinų šeimų skursta būtent todėl, kad po
vieną ar kelis jų narius prageria dalį pinigų, kurių paskui pristinga maistui
ar vaikų lavinimui? Į oficialią alkoholikų statistiką žmogus patenka tik tada,
kai pasiekia visišką dugną, o pagalbos jam reikia pradinėje ligos stadijoje,
kai smagus laisvalaikio leidimas tik virsta priklausomybe.
Sveikatos miestu vadinamame mūsų kurorte, kaip ir visoje
Lietuvoje, sveiką gyvenseną propaguoja tik pavieniai entuziastai, o visiškai
alkoholio nevartojantis žmogus išvis atrodo įtartinas. Įsivaizduojama, kad jis
tikriausiai serga kokia sunkia liga, dėl kurios negali išgerti, arba savo jau
atgėrė anksčiau. Pabandykite patys prisiminti, kas iš jūsų šeimos narių ir
pažįstamų visiškai negeria. Vegetarų ir veganų ko gero surastumėte daugiau.
Į jokią statistiką nepatenka kritinė masė vidutinio amžiaus
vyrų ir moterų, kurie įsitikinę, kad geria saikingai, bet iš tikrųjų jau yra
priklausomi nuo alkoholio. Toliau jų liga tik progresuos, didės pragertų pinigų
santykis su visu šeimos biudžetu, prisigeriama vis dažniau bus ne tik
savaitgaliais, bet ir darbo dienų vakarais. Būtent ši visuomenės dalis patiria
didžiausius nuostolius dėl alkoholio vartojimo. Nes tai ne tik tiesiogiai
pragerti pinigai, bet ir dėl alkoholio vartojimo atsirandančių traumų ir ligų
gydymas, sumažėjęs darbingumas kitą rytą po išgertuvių, apatija ir
nepasitikėjimas savo jėgomis, anksti palaidotos profesinės karjeros viltys,
iširusios šeimos ir nelaimingi vaikai. Tai jie dažniausiai visiems aplinkiniams
netikėtai įkliūva girti už vairo arba neblaivūs sukelia skaudžias eismo
nelaimes.
Diskutuodami apie alkoholio draudimus ir ribojimus politikai
visiškai užmiršta, kad mes visi, kaip visuomenė, galime investuoti į blaivaus
gyvenimo būdo populiarinimą ir skatinimą, ir iš tų investicijų gausim puikius
dividendus. Gaila, kad patyliukais numarintas puikus sumanymas taikyti visiškos
abstinencijos reikalavimą pareigūnais norintiems būti asmenims ir gyventojų
pajamų mokesčio lengvatos alkoholio atsisakiusioms šeimoms.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą