2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

Druskininkų savaitė 2011 m. balandžio 1 d.

Šią savaitę mūsų miestą labiausiai sukrėtė ne žinia, kad, nepaisant visuomenės nuomonės, „Atgimimo“ vidurinė mokykla tikrai bus pertvarkyta į pagrindinę, o paprasto policijos pareigūno Donato S. žygdarbis. Šis drąsus trisdešimtmetis iš Leipalingio išdrįso mesti iššūkį visai lupikiškų Europos Sąjungos akcizų politikai, nepabijojo ryžtis lydėti tarnybiniu policijos automobiliu kontrabandinių cigarečių prifarširuotą vilkiką nuo Merkinės iki pat Lenkijos sienos. Kaip kažkada knygnešiai privertė carinę Rusiją panaikinti lietuviškos spaudos draudimą, taip dabar tik bebaimiai vyrai ir moterys, policininkai, muitininkai ir paprasti keliauninkai per sieną gali sugriauti geležinę uždangą, skiriančią mus nuo pigaus kuro, alkoholio ir rūkalų Rytuose. Kaip pastebėjo vienas interneto komentatorius, aptarinėdamas pranešimą apie šį sulaikymą, Lietuvai Donatas S. nepadarė jokios žalos, nes cigaretės keliavo iš Baltarusijos į Lenkiją, o gal ir dar toliau. Gal pats laikas susiburti ir politinei jėgai, kuri pasiūlytų visuomenei Lietuvos, kaip kontrabandos tranzito šalies viziją. Esame įsipareigoję Europos Sąjungai taikyti ne mažesnius už Europos Komisijos nustatytąjį dydį akcizus, todėl panaikinti jų negalime. Bet galime turėti kiauras sienas ir pareigūnus, kurie nesistengs pastebėti, ką veža jų bendrapiliečiai. Žinoma, valstybės biudžete tuomet galima nė nebenumatyti pajamų iš akcizų, bet kaip jos bus kompensuotos, netrukus paaiškinsiu. Jeigu kontrabanda užsiimtų didžioji dalis Lietuvos gyventojų, akcizinių prekių jie atvežtų keliskart daugiau, negu gali suvartoti vidaus rinka. Todėl rūkalai ir degalai per nekontroliuojamas sienas sklistų iš mūsų šalies po visą Šengeno erdvę. O už juos gauti eurai bei zlotai būtų keičiami į litus ir leidžiami mūsų vidaus rinkoje. Padidėjus vartojimui, valstybė surinktų gerokai daugiau PVM, kuris kompensuotų akcizų netektis. Iš kontrabandos praturtėję lietuviai statytųsi namus, pirktų naujesnius automobilius... Atsirastų darbo ir tiems, kurie dėl savo prigimtinio sėslumo ar žioplumo keliauti per sieną nenori ar bijo. Gavę neoficialias instrukcijas, muitininkai galėtų neįdėmiai tikrinti tik lietuviškus pasus turinčius ir automobilius lietuviškais numeriais vairuojančius keliautojus, o užsieniečiai būtų kontroliuojami taip pat, kaip ir dabar, o gal ir dar atidžiau, kad neatimtų darbo iš mūsiškių.
Leiskite paklausti, kuo toks ekonomikos skatinimo planas prastesnis už kitus? Antai Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tik per interpeliaciją išdrįso pasakyti, jog pristatyti butų renovacijos programą kaip ekonomikos skatinimo planą buvo klaida, nes gyventojai suprato, jog statybų verslas bus gelbėjamas jų sąskaita. Būtų nesupratę – viskas būtų tvarkoje. Mano plane viešieji, arba, tiksliau būtų sakyti, neviešieji ryšiai – irgi be galo svarbūs. Lietuvos, kaip kontrabandos šalies viziją kažkaip reikėtų atskleisti savo piliečiams, kad jie galėtų per būsimus rinkimus patikėti valdžios vairą šį planą įgyvendinsiantiems politikams, bet nuslėpti nuo Europos Komisijos, kad nesusilauktumėm sankcijų ar, neduok Dieve, nebūtumėm išmesti iš Šengeno zonos. Vyriausybė turėtų ir toliau viešai kalbėti apie kovą su kontrabanda, muitinė – rengti parodomuosius nelegaliai gabenamų prekių sulaikymus. Tik sulaikyti geriau kokį lenką ar baltarusį, kad savo piliečių nuo šios veiklos neatbaidytumėm.
Sovietmečiu puikiai įvaldę Ezopo kalbą, mes ir dabar puikiai sugebėtumėm suprasti, kas slypi po oficialiomis frazėmis. Pavyzdžiui, jeigu po šios savaitės skandalingojo sulaikymo seks ne pareigūno nušalinimas ir teismas, o tyrėjų tyla ir laukimas, kol visi šią istoriją užmirš, galėsime daryti išvadą jog panašus ekonomikos skatinimo planas jau iki manęs buvo protingų žmonių sugalvotas ir patyliukais įgyvendinamas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą