Senokai bepasitaikė, kad Kristaus prisikėlimo šventė taip gražiai sutaptų su visos gamtos pavasariniu atbudimu. Porą metų iš eilės ankstų Velykų rytą net ir šlapdribą teko pastebėti, bet man tikrai labiau patinka tokios vėlyvos Velykos kaip šiemet, kai ir Ratnyčios bažnyčioje jau įmanoma dantimis nekalenant šv. Mišias išklausyti ir šventorius šviežia ryškia žaluma pasidabinęs. Vieną rytą išsprogo beržai, o po dienos jau pažaliavo kaštonai, sprogsta liepos, maumedžiai jaunais spygliukais pasipuošė. O jeigu dar palis, tai po savaitės jau pirmą kartą galėsiu nupjauti savo kiemo veją. Kur ne kur ją, kaip paauglio veidą spuogai, subjaurojo kurmiarausiai. Jeigu žinote efektyvų būdą, kaip tuos padarėlius nubaidyti, parašykite, pasidalinkite savo žiniomis, nes šį pavasarį kurmių išdaigomis skundžiasi dažnas sutiktas namų valdos šeimininkas.
Šv. Velykų išvakarėse apsipirkinėjome didžiausiame Druskininkų prekybos centre. Įsigytas prekes, sukrautas į maišelius, parduotuvės vežimėliu nusigabenau iki aikštelėje palikto automobilio. Žiūriu, ogi iš vieno maišo kažkas varva. Paskubomis perkroviau jo turinį tiesiai į bagažinę ir dugne radau prasidariusį nealkoholinio alaus butelį. Žmona patarė jį išmesti, bet mano postsovietiniam mentalitetui išmesti alų, nors ir nealkoholinį, būtų kažkokia šventvagystė. Todėl beliko jį išgerti. Juolab, diena saulėta, šilta, atsigerti neprošal. Kol žmona nustūmė pastatyti į vietą vežimą, aš taip ir likau stovėti prie automobilio su alaus buteliu rankoje, periodiškai jį užsiversdamas... Beje, išvaizda tas butelis nuo tikro alaus beveik nesiskiria, o užrašo, kad jis nealkoholinis, iš toliau nė nepastebėtum... Tiesa, tai aš tik vėliau supratau.
O tuo metu gatvele nuo turgaus pusės neskubėdamas žingsniavo Druskininkų policijos pareigūnas Donatas Š. Neuniformuotas, žmona parankėn įsikabinusi. Žiūri, ogi iš matymo pažįstamas druskininkietis, tai yra aš, Didžiojo šeštadienio rytą viešoje vietoje alų maukia ir su buteliu rankoje į automobilį sėda, tiesiai vairuotojo vieton. Suprantu, kad žmogui turėjo iš atminties prasibrauti ATPK straipsniai ir galimų baudų dydžiai. Gerai, kad mandagus pareigūnas pasitaikė, pirmiausiai priėjo, pasisveikino ir paklausė, ar aš jau pradėjęs Velykas švęsti... Beliko jam parodyti užrašą ant butelio „Nealkoholinis“ ir papasakoti kaip tas butelis prarado sandarumą. Pasijuokėm iš tos situacijos drauge, palinkėjom vienas kitam linksmų švenčių, žmonos, berods, apie kiaušinių dažymo technologijas spėjo padiskutuoti.
Šią savaitę paviešinta šiemetės Druskininkų kurorto šventės preliminari programa ir jos tema: „Druskininkai – sveikatos šaltinių kurortas“. Jau maniau, kad galų gale sumanyta atsigręžti į gydomąsias Druskininkų kurorto tradicijas, stelbiamas pastaruoju metu formuojamo pramogų ir grožio procedūrų miesto įvaizdžio. Bet preliminarioje programoje tie sveikatos šaltiniai minimi tik pavadinime. Kaip ir pernai, kai Druskininkų kurorto šventė buvo kuklesnė dėl sunkmečio, renginių gausą bandoma užtikrinti sutraukiant į jos savaitgalį kitus tradicinius mūsų mieste vykstančius renginius: „Druskomaniją“, „Foozas“, „Druskininkų vasaros su M.K.Čiurlioniu“. Tiesa, bus dar kažkoks moterų krepšinio turnyras, gatvės spektaklių festivalis, ežere plaukiojančių skulptūrų ekspozicija. Neabejoju, kad ir patys druskininkiečiai, ir čia suplūsiantys kurorto svečiai ras kur nueiti, ką pamatyti, sudalyvauti... Vietiniams dar lieka viltis, kad iki šventės bus baigtas M.K.Čiurlionio gatvės remontas ir miesto centras nebeprimins statybų aikštelės. Tradiciškai šventė rengiama paskutinį gegužės savaitgalį, kai visoje šalyje vyksta gausybė įvairiausių renginių, bet Druskininkai tokiu metų laiku, kai prie jūros dar šalta, vis tiek yra bene tinkamiausia vieta dviejų-trijų dienų pabėgimui iš įgrisusio didmiesčio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą