Kam verkiant reikia popierinių „laikų“?

Šią savaitę mūsų šalyje vyko įspėjamasis nacionalinis švietimo šakos streikas. Gruodžio 8 d. jame dalyvavo apie 300 šalies ugdymo įstaigų. Ar girdėjote, kad bent vienas Druskininkų pedagogas būtų prie jo prisidėjęs?

Aš irgi negirdėjau.

Nes čia visi sotūs, laimingi ir uždirba daugiau, negu drįsta pasvajoti.

Be to, neturi laiko tokiems niekams, nes laisvu nuo mokytojavimo laiku pasirašinėja kolektyvinį lojalumo Druskininkų šeimininkui raštą. Tą patį, kuris šią savaitę buvo nešiojamas po visas kurorto įmones ir įstaigas, agitatoriai beldėsi į gyventojų namus ir įdėmiai stebėjo, kas atsisako pasirašyti.

Jeigu darbdavys, neduok Dieve, tokių agitatorių užkluptas, neturi laiko įsipareigoti surinkti visų iki vieno savo darbuotojų parašų, tai akivaizdus požymis, kad jis palaiko ne Nekaltai Purvais Apipiltąjį, o piktuosius pylėjus iš opozicijos. Ar toks nelojalumas visagalei vietinei valdžiai gali būti kada nors užmirštas?

Ar galės tas, kas sunkią valandą, kai aplinkui šmirinėja Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai ir KK2 juokdariai su kameromis, viešai neparodyti savo ištikimybės, stovėjti nuošalėje, paskui, kai visa tai pasibaigs, lyg niekur nieko gyventi šiame mieste toliau, rasti darbą ar kurti kažkokį verslą?

Na jau ne. Nesitikėkite, kad pavyks tyliai kampe išlaukti tyrimų pabaigos ir nedalyvauti politikoje.

Parašų rinkėjai privers jus apsispręsti čia ir dabar. Atnaujinti ištikimybės įžadus arba šventvagiškai atsižadėti Tiek Miestui Gero Padariusiojo.

Kadangi anas nesinaudoja „Facebook“, tai jam verkiant reikia popierinių „laikų“ - kuo greičiau ir kuo daugiau. Reikia ištikimųjų sąrašo, moralinio palaikymo.

Nes, neduok Dieve, ims ir nepakels šitos baisios naštos, nusispjaus ir išeis, palikęs savuosius tarsi neapsiplunksnavusius paukščiukus lizde, kai aplink siaučia plėšrūs semeškos ir tiesia kaklius privatizuoti visą pramogų pasaulį trokštantys liberalai.

Todėl dabar mobilizuojami visi, kas gali kuo nors prisidėti: rinkti parašus, rašyti komentarus naujienų portaluose, skleisti gandus. Nuo „frezuotojų gamyklose“ iki mūsų vienmandatėje apygardoje išrinktos Seimo narės, anądien parašiusios, jog negali tylėti, kai „peržengtos visos padorumo ribos“.

„Kodėl leidžiama kai kuriems žurnalistams brutaliai žeminti žmogų? Toks jausmas, kad tai taikliai sumanytas voratinklis veikliems asmenims sugniuždyti, o visus kitus įbauginti. Kas gali būti jo sumanytojas?“- spėlioja Seimo narė užuot susirūpinusi, kad jos vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas nesugeba laiku užbaigti visai šaliai svarbaus Darbo kodekso projekto svarstymų.

Štai ką reiškia patikėti tokias atsakingas pareigas parlamentinio darbo patirties neturinčiai poniai iš provincijos vien už tai, kad yra įtakingo partijos vicepirmininko pagalbininkė. Pirmas rimtas darbas, kurį jos vadovaujamam komitetui teko nuveikti, ir jau nesusitvarko. Tik ar jos rinkėjai supras, kad Seimo nario darbas - tai ne tik šakočių ir padėkų dalinimas bendruomenių šventėse?

Kai kas nors iš kitų miestų bei rajonų gyventojų paklausia, ar šita ponia ne mano gyvenamoje vienmandatėje apygardoje išrinkta, tai apsimetu, kad nežinau, gal kažkur Vilniaus rajone ar Šalčininkuose... Nes nejauku prisipažinti.

Čia ne kokia nors politinė agitacija - čia tai, kas vadinama svetima gėda. Kai matote žmogų, darantį kažką apgailėtino, bet nesuvokiantį savo veiksmų, ir jaučiate tą gėdą, kurios jis nesugeba pajusti. Dzūkai pasakytų: sarmata.

Negi mes jau visai nesugebame atskirti saldaus meilikavimo nuo empatijos, piktnaudžiavimo valdžios galiomis nuo viešojo intereso atstovavimo, o laisvo kritiškos nuomonės reiškimo nuo purvo pylimo? Kas mums nutiko, kad visą Lietuvą stebinantys Druskininkų skandalai „paprastu žmogumi“, save vadinančiam druskininkiečiu, atrodo tik kažkoks nesusipratimas, kuris greitai pasibaigs ir vėl viskas nurims.

Nepasibaigs, kol visi vagys, kokie jie bebūtų įtakingi, nebus susodinti. Net jeigu jūs to ir nenorite, jūsų niekas neklaus ir jokie parašai nepakeis objektyvios tikrovės, kad visoje Lietuvoje galiojantys įstatymai bei etikos normos privalo galioti ir čia.

„Išteisinimai STT bylose yra tik reta išimtis...“

Ne vienas mano bičiulis yra sakęs, kad negali skaityti skaitytojų komentarų apie save arba artimus žmones internetiniuose naujienų portaluose - tiesiog nervai nelaiko. Kiti garsiai sako, kad neskaito, bet paskui, žiūrėk, ima ir pacituoja kažką iš ten.

Man pačiam tokia mazochistinė pramoga nuotaikos negadina. Kartą pasiryžus reikšti nuomonę viešojoje erdvėje, apie tai jau iš anksto reikia pagalvoti ir įvertinti savo psichikos atsparumą. Antraip tapsite nuolatiniu įkyriu policijos ir teismų darbo trukdytoju, o didžiąją dalį santaupų teks išleisti advokatams, atstovaujantiems jus bylose prieš šmeižikus ir reputacijos menkintojus.

Naujienų portalai jau seniai nėra objektyvus liaudies balsas, nes nemažą jų dalį prirašo politinių partijų agitatorių komandos, o kai kurių viešųjų ryšių agentūrų darbuotojai netgi siūlo savo klientams tokią paslaugą. Dešimtys tūkstančių normalių žmonių, perskaitę nuomonę ar žinią, savo mintis pasilieka sau, aptaria su artimaisiais arba pasidalina jomis interneto socialiniuose tinkluose, o tie keli šimtai, kuriems prireikia tariamai anonimiškai pakomentuoti prie straipsnio, dažniausiai yra kamuojami rimtų problemų.

Atskira komentatorių rūšis yra Rusijos trolių fermų broileriai ir jų įtakon patekę naudingi idiotai Lietuvoje. Šitie prieš keletą metų supuldavo vien prie tų straipsnių, kuriuose minėta Rusija ir Ukraina, bet pastaruoju metu ėmėsi bendro Lietuvos, Europos Sąjungos ir ypač NATO bei JAV niekinimo, todėl kiša savo komentarus, kur tik papuola.

Tik dalis iš jų supranta lietuviškai, bet kitiems pakanka ir „Google vertėjo“, todėl jų komentaruose kartais pasitaiko juokingų klaidų.

Druskininkų skandalas, tarsi kokia laidotuvių procesija, nuo pat pradžių buvo lydimas tarpusavyje besiriejančių komentatorių choro. Vietiniams valdantiesiems turbūt yra pavykę suburti nemažą komentuotojų komandą, kuri turi iš anksto paruoštas tezes, tinkančias įterpti kone prie kiekvienos temos. Bet iškart po STT kratų jie dar nebuvo gavę instrukcijų, kaip reikėtų tai komentuoti, todėl aiškia persvara, kartais net 10:1, pirmavo opozicijos šalininkai.

Paskui valdantieji pamatė, kad galima ne aiškinti ar neigti kaltinimus, kam reikėtų nemažai skandalo aplinkybes išmanančių ir formuluoti savo mintis raštu gebančių žmonių, o tiesiog kartoti dar per savivaldos rinkimus išbandytas tezes apie prieš 15 metų žlugusį bedarbių ir narkomanų miestą, kurį vienas lyderis pavertė geriausiu pasaulio kurortu. Kita reguliariai kartojama tezė - dešiniųjų valdytas Kaunas ir Panevėžys, Palanga ir dar kas nors taip nesuklestėjo.

Pirmojo komentaro rašytojus ištinka kognityvinis disonansas, jeigu kas draugiškai pasiūlo lygintis ne su XX a. pabaiga, o su XIX a., tada progresas ir valdžios nuopelnai bus dar akivaizdesni. Antrieji sutrinka, sužinoję, kad Kauną jau nuo kovo mėnesį vykusių rinkimų valdo ne konservatoriai, o jų labai nemėgstantis stambaus verslo savininkas.

Greta senų komentarų ruošinių, naudojamų copy/paste būdu jau keletą metų, pagaminta keletas visiškai naujų, skirtų dabartiniams skandalams. Bene dažniausiai iš jų kartojamas mitas, neva STT įtarimai dar nieko nereiškia, ši institucija yra įtakojama kažkokių mistinių tamsiųjų jėgų, trokštančių apipilti purvais populiarų vietinį politiką. Būtinai pakartojama, neva STT tiek daug kartų rengė triukšmingus sulaikymus, bet paskui teismuose visi kaltinimai subliūkšta.

Šitą teoriją sukūrė tikrai ne atsitiktinis komentatorius, nes ją jau išmoko atkartoti didelė dalis LSDP Seimo frakcijos narių ir visas Druskininkų politinis elitas.

Tarsi specialiai jiems Specialiųjų tyrimų tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad per 2013 - 2015 metus buvo nuteisti 3 merai iš 4, kurių veiklą tyrė šios tarnybos pareigūnai.

„Išteisinimai STT bylose yra tik reta išimtis, o ne taisyklė,“- teigia tarnybos paskyrą socialiniame tinkle administruojantys pareigūnai.

2013 m. vienoje didžiausių korupcinių bylų nuteistas buvęs Trakų meras Vytautas Petkevičius. Pirmos instancijos teismas už kyšininkavimą, piktnaudžiavimą ir už savavaldžiavimą V. Petkevičiui skyrė 5 metų laisvės atėmimą ir turto konfiskavimą.  Kartu su meru laisvės atėmimu nuteisti ir buvę savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila ir mero pavaduotojas Saulius Raščiauskas.

STT pareigūnai tyrimo metu užfiksavo, kad be kyšių šiai trijulei negalėjo veikti praktiškai nė viena rajono bendrovė, o reikalautų kyšių sumos siekė 200 000 litų.

2014 m. Šakių rajono meras Juozas Bertašius pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

2015 m. buvęs Alytaus meras Česlovas Daugėla pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.

Ir tik vienintelis Lazdijų rajono meras Artūras Margelis 2014 m. buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo.

O grįžtant prie komentarų temos, net ir žinant, kad jie neatspindi visos visuomenės nuomonės, įdomu stebėti, kaip vieną ar kitą poziciją ginantys asmenys per antraeiles detales atskleidžia savo grupės mentalitetą. Pateiksiu tipišką pavyzdį - vieną prie „Delfi“ straipsnio apie tai, kad Druskininkų lynų keltuvai bus nepritaikyti neįgaliesiems, aptiktą komentarą: „Neigalus tu gal pats zurnaliste, kad be neigaliuju negali. Mane asmeniskai jau uzkniso kai aplink invalidai trinasi, atrodo, kad LT invalidu salis, tai nors gondolose pailses aks nuo ju“.

Gero poilsio!

Kada opozicija bus paskelbta teroristais?

Meteorologai žada, kad jau šį savaitgalį galim sulaukti pirmojo sniego. Yra vilties bent trumpai pasigėrėti trupučiu dar nesutepto baltumo, kol automobilių ratai ir praeivių kojos nepavers jo drumzlina pilkai ruda koše. Nors tikriausiai tai bus tik šlapdriba, o snaigės ištirps vos palietę šią nuodėmingą žemę.

Pasiruošimą artėjančiai žiemai šią savaitę svarstė ir Druskininkų savivaldybės ekstremalių situacijų komisija. Nes, nepaisant visų kalbų apie šiltėjantį klimatą, žiema į mūsų kurortą vis tiek gali netikėtai užklysti.

Ir dar atskiru darbotvarkės punktu svarstė galimų teroristinių aktų grėsmę. Kad galėtų pirmieji Lietuvoje raportuoti: aktams pasiruošta, sustiprintas patruliavimas ir svarbiausių objektų apsauga. Užsidėti paukščiuką nuveiktų darbų sąraše.

Nes šiaip jau Islamo valstybės teroristai tų Druskininkų veikiausiai nė žemėlapyje nerastų, o radę negalėtų sau paaiškinti, kodėl būtent ten reikėtų surengti ką nors įspūdingo.

Tačiau pasiruošta terorizmui rimtai, nes jau trečiadienį LNK televizijos laidos KK2 filmavimo grupei sunkiai sekėsi prasiveržti iki svarbiausių vietinės valdžios asmenų.

Nenustebčiau, jeigu propagandinis vietinės valdžios nelaikraštis tokia proga demaskuotų ką nors iš opozicijos slapta perėjus iš krikščionybės į radikalųjį islamą ir gal net turint ryšių kur nors Sirijos rytuose. Pavyzdžiui, ponas Vilius, mėgstantis laisvalaikiu keliauti į egzotiškus kraštus arba ponas Juozas, įtartinai pamėgęs lietuviams svetimą sveiką gyvenseną. Pirmasis dar ir priklauso partijai, kurią viena linksma Seimo komisija kažkada yra pripažinusi „turinčia teroristinės organizacijos požymių“.

Nes jeigu jau oficialus savivaldybės tinklalapis ir nemokamai dalinamas leidinys neseniai juos apkaltino drauge su KK2 laidos kūrėjais kažką ten pavogus iš slaptųjų Druskininkų sveikatingumo centro „Aqua“ apartamentų, o paskui, kai policija jokios vagystės nenustatė, net nesiteikė jų atsiprašyti, tai ką jiems reiškia apskelbti ką nors teroristu.

Viešai meluoti juk nėra jokios gėdos, jeigu tai daroma dėl švento grupinio partinio intereso. Pavyzdžiui, mūsų šviesioji administracijos direktorė kartą Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje pavadino propagandinį leidinį finansuojantį „Aqua“ centrą privačia bendrove. Kai užblioviau ant visos salės, kad ji meluoja, patikslino: „Ne privati, bet uabė“. O kad tos „uabės“ 100 procentų akcijų priklauso Druskininkų savivaldybei, o valdyboje sprendimus priiminėja savivaldybės administracijos darbuotojai, tai jau niekam nebuvo įdomu.

Kurorto meras leido sau tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje pavadinti Seimo narį Arvydą Anušauską nusikalstamos grupuotės nariu, o kai gavo reikalavimą tokį šmeižtą paneigti, tikriausiai pasitaręs su gerais advokatais, ano ketvirtadienio pavakarę per tą pačią radijo laidą paneigė savo žodžius ir jo atsiprašė. Tiesa, tas atsiprašymas buvo taip sukergtas su kvietimu apsilankyti lynų keltuvo atidarymo šventėje, kad kai kurie klausytojai jį suprato kaip patyčias.

Ko norėti iš vietinės valdžios elito, jeigu jų partijos pirmininkas pagarsėjo kaip žmogus, kurio po pietų viešai pasakyti teiginiai gali prieštarauti pasakytiems ryte, o vienintelis pasiteisinimas būna, neva žurnalistai ką nors ne taip suprato.

Bjauriausia ne tai, kad politikai meluoja, o tai, kad jų rinkėjai tai pakenčia ir suvokia kaip gyvenimo neišvengiamybę. Negaliu to kitaip paaiškinti, kaip tik tuo, kad jiems patiems gyvenime žodžiai „nemeluok“, „nevok“, „negeisk svetimo...“ nieko nereiškia. Esminių vertybinių nuostatų nebuvimas, o ne skurdas ar informacijos stygius, mano supratimu, yra didžiausia šitos visuomenės bėda.

Jeigu pasaulio supratimas susiformavo sovietmečiu vagiant iš sanatorijų, Vieciūnų „Drobės“ fabriko, meno dirbinių įmonės, mėsos ir pieno kombinatų, keičiantis parduotuvių lentynų taip ir nepasiekiančiomis deficitinėmis prekėmis ir slepiant pajamas už kambarių poilsiautojams nuomą, tai nėra ko stebėtis, kad ir savo vaikus atitinkamai išauklėjote. Vagyste vadinama tik tokia veika, kai jus pagauna traukiantį piniginę iš kaimyno kišenės. Jeigu nepagaus, tai ir sąžinė negraužia, o iš valstybės vogti išvis ne nuodėmė, o tik apsukrumas, kuriuo galima didžiuotis.

Todėl skaudžiausia ne tai, kad STT ir žurnalistų tyrimai atskleidžia negražių faktų apie žmones, kuriais pasitikėjo rinkėjai, o tai, kad net ir pašalinus iš politikos bei viešojo administravimo susitepusius korupcija asmenis, juos gali pakeisti ne ką geresni, nes pernelyg didelė rinkėjų dalis sau ir savo atstovams valdžioje net nekelia elementaraus sąžiningumo reikalavimų.

Cirkas dar tik išvynioja palapines

Kartais sulaukiu priekaištų, kad apie Druskininkus čia rašau tik blogai. Tai štai jums pozityvo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė juodąjį kavinių sąrašą. Į jį pateko 21 maitinimo įstaiga. Ir nė vienos iš Druskininkų. Skanaus!

O kai pareiga prieš tą skaitytojų dalį, kuri dalinasi interneto socialiniuose tinkluose saulei leidžiantis pajūriu šuoliuojančių žirgų ir kūdikius laikančių delnų paveikslėliais su motyvuojančiais užrašais iš bukagalviškų grupių, pavadintų „Kur gėris ir meilė“, atlikta, galima užsiimti tuo, ką jie vadina purvo pylimu, neapykantos kurstymu ir patyčiomis.

Šią savaitę tikru trolinimo čempionu tapo dabar jau beveik oficialiai Druskininkų caru vadinamas vietos politikas, išsiuntinėjęs Seimo nariams ant auksaspalvio popieriaus vardinius kvietimus apsilankyti dvi dienas truksiančioje lynų keltuvų atidarymo ir eglutės užžiebimo šventėje su skandalingojo „Aqua“ centro vandens pramogų išbandymu. O kad būtų dar baisiau, kvietimus kartu su Druskininkų meru pasirašė ir laikinasis „Aqua“ centro vadovas, dirbantis vietoje STT nušalinto Edmundo Antanaičio.

Prisiminus, kad diena anksčiau vienas iš tuos kvietimus pasirašiusių asmenų Seime reikalavo nušalinti nuo druskininkietiškos korupcijos tyrimo tuos Antikorupcijos komisijos narius, kurie kada nors drįso reikšti nuomonę apie Druskininkų valdžią, tas kvietimas nusimaudyti įgauna gerokai daugiau prasmių. Lyg pagal kažkokią paprotinę-carinę teisę, kas neišsimaudys, tas neturės teisės dalyvauti tyrime.

Iš tiesų sakau jums, nė vienas neapsimazgojęs neįžengs į...

Ai, gal tik STT žino, kur jie ten įžengs.

Aukščiausias trolinimo lygis. Laikas parinktas ne ką blogiau, negu STT kratų, kurias, priminsiu, pareigūnai atliko būtent tuo metu, kai Druskininkų meras skrido lėktuvu ir buvo išjungęs telefoną.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė pradėjusi tyrimą dėl Ričardo Malinausko, Edmunto Antanaičio, Vilmos Jurgelevičienės, Virgaudo Teletavičiaus, Lino Urmanavičiaus ir Ingos Šinkonienės veiksmų.

„Kada tas cirkas baigsis?“- klausė manęs viena skaitytoja šios savaitės pradžioje.

Atsakiau, kad cirkas dar tik palapines išsivynioja.

O jei rimčiau, tai ketvirtadienį sukako mėnuo nuo Druskininkų skandalo pradžios. Spalio 12-ąją prasidėję kratos ir apklausos jau galėjo būti užmirštos, jeigu Druskininkų savivaldybės vadovai į tai būtų adekvačiai sureagavę. Tai yra pareiškę, kad visokeriopai talkins tyrimui, padės išsiaiškinti įtarimus ir nušalins nuo pareigų visus į tai įsipainiojusius.

Bet reakcija buvo visiškai netikėta visai Lietuvai. Pareigūnų ir net aukščiausių šalies vadovų bei naujieną apie kratas paskelbusios žiniasklaidos apkaltinimas vykdant kažkokį iš anksto suplanuotą politinio susidorojimo užsakymą buvo tarsi kibiras benzino ant vos rusenančio skandalo židinio. Tolimesni neadekvatūs Druskininkų šeimininko veiksmai, pradedant garsiuoju Seimo Antikorupcijos komisijos nario Arvydo Anušausko pavadinimu „nusikalstamos grupuotės nariu“ tiesioginiame „Žinių radijo“ eteryje ir baigiant štai šitais auksaspalviais kvietimais, o taip pat premjero Algirdo Butkevičiaus pasisakymas, kad jam juokingi kaltinimai, neva Vyriausybė būtent dėl Vijūnėlio dvaro įteisinimo paskubomis priėmė nutarimą, skatino ir tebeskatina toliau domėtis galimos Druskininkų korupcijos reikalais.

Viešųjų ryšių specialistai, konsultuojantys LSDP, ko gero turėtų rimtai pamąstyti apie profesijos keitimą, nes neįvertino tų mechanizmų, pagal kuriuos formuojasi skandalai. Žurnalistai ir redaktoriai entuziastingai prisideda prie jų auginimo ne todėl, kad būtų iš anksto nusiteikę arba kieno nors papirkti susidoroti su vienu ar kitu politiku arba partija. Tai suorganizuoti už pinigus išvis būtų neįmanoma.

Žurnalistų darbą skandalo metu galėčiau palyginti su rykliais Karibų jūroje, kurie pajunta vandenyje kraują ir sulekia taršyti aukos. Kuo ta auka labiau muistosi, tuo daugiau norinčių atsikąsti gyvos mėsytės. Skandalui prasidėjus publikacijų ta tema skaitomumas smarkiai lenkia kitas temas, todėl net ir tų leidinių, kurie nespėjo šia tema ką nors naujo atrasti, redaktoriai duoda užduotis savo darbuotojams pabandyti ką nors naujo apie tai iššniukštinėti. O blogiausiu atveju publikuoja naujienų tarnybų pranešimus, kad bent kiek pasididintų skaitytojų srautą. Į skandalą įsipainiojęs politikas gali būti greitai užmirštas, jeigu nedarys staigių judesių, bet kiekvienas jo bandymas atsikirsti kritikams palydimas garsaus auditorijos juoko.

Neklauskite manęs, kiek dar laiko Druskininkai bus dėmesio centre. Kai skaitysite šį straipsnį, ketvirtadienį Seimas jau bus antrą kartą balsavęs dėl įgaliojimų suteikimo Antikorupcijos komisijai tirti Druskininkų skandalus ir vėl visi kalbės apie to balsavimo rezultatus. Jeigu tyrimo nebus leista pradėti, tai tik dar labiau paskatins žiniasklaidą domėtis, kas čia slepiama, o jeigu jis prasidės, tai pasispraginkite kukurūzų ir ruoškitės stebėti trilerį su komiškais intarpais.

Išsilaisvinimas gali būti skausmingas

Trečiadienį, viešėdama Rumunijoje, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad valdančiąją socialdemokratų partiją krečiantys skandalai ir korupcijos šešėlis, kritęs ir ant premjero, socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus aplinkos, menkina pasitikėjimą šalies politine sistema. 

Druskininkiečiai kaip mat suprato, apie ką čia kalbama, iš šalies vadovės žodžių „negali būti jokio pateisinimo piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nepotizmui, protekcionizmui ar nomenklatūrinėms privilegijoms“.

Prezidentės dėmesio pastarojo meto skandalams dar savaitgalį pasigedo apžvalgininkas Rimvydas Valatka, naujienų portale „Delfi“ parašęs, kad D.Grybauskaitė „jau seniai turėjo pareikalauti R. Malinausko galvos“.

Iš toliau geriau matosi, todėl mūsų valstybės vadovei pirma reikėjo pamatyti, kaip Rumunijos vyriausybės vadovas Victoras Ponta kaip tik jos vizito šioje šalyje dieną paskelbė, jog atsistatydina dėl pražūtingo gaisro naktiniame klube, nusinešusio 32 žmonių gyvybes.

Rumunija šiaip jau nėra tas pavyzdys kurį norėtųsi mėgdžioti. Skelbiant kokius nors europinius statistinius duomenis, pavyzdžiui, vidutinę algą, pensiją arba žuvusiųjų keliuose skaičius, dažnu atveju mums belieka džiaugtis, kad lenkiame Rumuniją ir Bulgariją. Jeigu pasiseka - ir Latviją. Su pastarąja, tiesa, darosi vis sunkiau varžytis.

Ir štai dabar matome akivaizdų politinės kultūros skirtumą. Paaiškėja, kad šioje srityje net ir rumunai už mus panašesni į europiečius.

Kol šis laikraščio numeris bus atspausdintas ant popieriaus, gali nutikti gerokai įdomesnių dalykų, nes Druskininkų opozicija jau kreipėsi į šalies vadovus prašydama pradėti parlamentinį mūsų skandalų tyrimą ir įvesti savivaldybėje tiesioginį valdymą. Generalinė prokuratūra turėtų gauti prašymą ištirti, ar nebuvo nusikalstamos veikos „Delfi“ aprašytoje Druskininkų savivaldybės švietimo centro leidinio tapimo privačiu istorijoje.

Diena anksčiau jau buvau prisiminęs vienos iš „Žvaigždžių karų“ serijų pavadinimą „Imperija kontratakuoja“, kai Druskininkų meras, nuvažiavęs į Vilnių, kalėdojo iš vienos žiniasklaidos priemonės į kitą ir demonstravo pasitikėjimą savimi. Bet jo ir jį teberemiančių socialdemokratų triumfas tetruko kelias valandas, kol pasklido žinia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė Utenos merą Alvydą Katiną ir pareiškė įtarimus ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. O ryte dviejuose didžiuosiuose naujienų portaluose pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie Druskininkų valdžios propagandinio leidinio tapimo privačiu aplinkybes.

Žiniasklaidos dėmesys Druskininkams nemažėja jau keturias savaites, nes vis atsiranda kažkokių naujų faktų, vertų dėmesio. Druskininkų vandens parkas ta proga pasidžiaugė, kad per dešimt šių metų mėnesių sulaukė 335 699 lankytojų, o rekordiškai daug – šį spalį. Reiškia, kad STT kratos jau dabar neša naudą Druskininkams, nes į apskaitą patenka visi klientai. O jei dar, pasak žiniasklaidos pranešimų, ten į kone bizantinį lygį pakylėtą nepotizmą kas nors drįstų įveikti, tai gal atsirastų pinigų ir iš tikrųjų dirbančių darbuotojų algoms padidinti.

Kiek liūdniau, kad daugelis druskininkiečių kratosi tiesos apie savo miestą tarsi recidyvistų šeimoje užaugęs vaikas, nenorintis girdėti nieko blogo apie savo gimdytojus.

Akistata su akivaizdybe reikštų to primityvaus bet jaukaus pasaulėvaizdžio, kuriame žmogui nereikia pačiam galvoti ir priimti sprendimų, nes už jį viską jau nusprendė vienas ir neklystantis vadovas, griuvimą. Išsilaisvinimas gali būti net labai nemalonus ir skausmingas, nes palieka tuštumą, kurios neįmanoma užpildyti, nesiekiant pilietinės ir asmenybės brandos.

Tie druskininkiečiai, kurie per Kurorto šventę keliais ropodami rinko iš sraigtasparnio mėtomus saldainius, išdidžių valdžios ponų stebimi iš aukšto Miesto muziejaus balkono, vis dar nenori pakilti nuo žemės ir pasijusti lygiaverčiais su jais žmonėmis. Bet kada nors tai padaryti teks, nes Lietuva negali sau leisti laisvoje šalyje turėti vergų rezervatą.

Nesitikėkite, kad Druskininkų skandalą dar galima kažkaip suvaldyti

Ne tik mane nustebino Seimo Antikorupcijos komisijos atsisakymas pradėti tirti Druskininkų skandalus. Susidaro įspūdis, kad kai kurie Seimo nariai gyvena kitoje tikrovėje ir nesuvokia, kaip tai atrodo rinkėjams ir žiniasklaidai. Nes bandyti ką nors nuslėpti ir užglaistyti jau vėlu.

Užgriuvo tokia skandalų lavina, kokios nepamenu nuo Prezidento Rolando Pakso nušalinimo laikų. Tas momentas, kai galima buvo viską kažkaip suvaldyti, jau seniai praeityje. Dabar vadovautis principu, kad reikia gelbėti žiniasklaidos ir opozicijos mušamą saviškį, nebeliko prasmės. Juolab, kad Druskininkų meras pats šaudo sau į kojas.

Pavyzdžiui, apkaltindamas, kad Druskininkuose lankėsi Valentinas Mazuronis ir Vytautas Landsbergis. Ypač, kai iškart paaiškėja, kad pirmasis pats už viską mokėjo, o antrąjį pasikvietė ir visai kitoje sanatorijoje apnakvydino festivalio organizatoriai.

Tokios klaidos skandina ne tik patį kaltinimų autorių, bet ir visą jam padėti bandančią partiją. Bandau įsivaizduoti, kaip turėtų jaustis padorūs žmonės, kurių tikrai yra toje partijoje. Tik laiko klausimas, kada jie pradės reikalauti apsivalyti nuo viso šito.

Atkreipkite dėmesį, kad Darbo partijos atstovai Antikorupcijos komisijoje drauge su socialdemokratais balsavo prieš arba susilaikė dėl druskininkietiško klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Nors darbiečių pirmininkas V.Mazuronis kelis kartus tvirtino seniai ir nuosekliai palaikantis pastangas ištirti Druskininkų skandalus.

Darbo partijos pirmininkas sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ dalindamasis Rimvydo Valatkos straipsniu „Kas įsakė nugalabyti Druskininkų saulę Malinauską?“ iš naujienų portalo „Delfi“, jį komentavo: „Kaip visada aštru. Kaip visada maksimalistiška. Kaip dažniausiai būna - įžvalgu. Ir atrodo, kad šį kartą teisinga“.

Tada jo ir paklausiau ar palaikys pastangas ištirti Druskininkų skandalus. V.Mazuronis parašė: „Gerbiamas Romai, seniai ir nuosekliai tai palaikau. Gaila, kad nepastebėjote.“

„Darbo partija pasisako už visišką skaidrumą ir atsakymų į visus klausimus pateikimą visuomenei. Mes niekada neužsiiminėsime jokiais kerštais ar politinėmis intrigomis, tuo pat metu, paslapčių nuo visuomenės neturi būti,“- sakė V.Mazuronis, komentuodamas jo vadovaujamos Darbo partijos frakcijos Seime pritarimą opozicijos inicijuotam laikinosios komisijos įgaliojimų suteikimui Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri pradėjo parlamentinį tyrimą dėl premjero Algirdo Butkevičiaus žento verslo.

Dar dirbdamas Aplinkos ministru V.Mazuronis domėjosi Druskininkų problemomis ir po publikacijų spaudoje nurodė ministerijai pavaldžioms tarnyboms tirti Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko sodybos Latežerio kaime statybų teisėtumą.

Todėl ne taip ir keista, kad šio politiko vertinimas visuomenėje vis dar nėra kaip nors susijęs su jo vadovaujamos politinės jėgos reitingais. Žmonės ne tokie naivūs, kaip apie juos galvoja viešųjų ryšių specialistai, patarę šios partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui partijos pirmininku padaryti kokį nors žinomą ir populiarų politiką.

Trečiadienį „Žinių radijo“ laidos „Aktualioji valanda“ tiesioginiame eteryje atsakinėdamas į klausimą, kaip toliau vystysis Druskininkų skandalas, sakiau, kad žiniasklaida dabar jau nepaliks šitos temos ramybėje, nes ji tapo kažkuo panašaus į Garliavos istoriją, kai naujienų portalai ir dienraščiai varžosi tarpusavyje, ką dar naujo sugebės atrasti ir parašyti.

Bet akimirkai pabandykime įsivaizduoti, kad įjungus visos galios ir įtakų mechanizmus visus pavyks užtildyti. Vieniems pažadant pelningus reklamos užsakymus iš to paties „Aqua“ centro, kitus, nesutinkančius parsiduoti, užverčiant ieškiniais teismuose dėl tariamo šmeižto, kurie bus nagrinėjami metų metus per visas instancijas. Kaip pasikeistų Lietuva?

Man regis, kad ji taptų kažkuo panašaus į Viktoro Janukovičiaus valdomą Ukrainą iki lemtingų Maidano įvykių, kurioje Regionų partija puvo drauge su visa šalimi.

Nenuobodus ruduo

Delfi.lt nuotrauka

Vėlyvas ruduo, kai dienos vidury tamsiau, negu birželio naktį, o šiaurės rytų vėjo šuorai lipdo prie veido pradėjusius pūti lapus, kurorte nebūna pats įdomiausias metų laikas. Bet ne šiemet.

Taip jau sutapo, kad spalį Druskininkai atsidūrė visos Lietuvos dėmesio centre ir čia tikrai nuobodu gali būti tik tiems, kas keliasi, eina į darbą, vykdo komandas, valgo ir tuštinasi, naudodamiesi vien stuburo smegenimis. O kadangi tokių žmogaus pavidalo daržovių tarp mūsų laikraščio skaitytojų beveik nėra, nes jo jums neatneša ir neįkiša į nasrus, tarsi jau sukramtyto maisto, o reikia sąmoningai nusipirkti, nors ir už simbolinę kainą, tai galiu su jumis nuoširdžiai apie šituos druskininkietiškus skandalus pašnekėti.

Vilniaus apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė pirmadienį atmetė Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti namo Druskininkų centre, ant Vijūnėlio tvenkinio kranto, statybas įteisinusius Druskininkų valdžios ir vietos žemėtvarkininkų sprendimus.

Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama panaikinti 2011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės patvirtintą teritorijos, esančios Turistų g. 13, Druskininkų mieste, detalųjį planą, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus leidimą valstybinei žemės nuomai, leidimą pakeisti valstybinės žemės, taip pat – panaikinti statybų sąlygas ir leidimus, išduotus gyvenamojo namo, pastatyto adresu Turistų g. 13, Druskininkuose, buvusiems ir esamiems savininkams – Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui ir kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Teismas pripažino, kad už europinius pinigus išgražintame Vijūnėlio parke, ant tvenkinio kranto vietoje sudegusios valčių nuomos pašiūrės suręstas statinys neturėtų būti nugriautas, o kurorto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos išduoti leidimai jį statyti, sklypo nuomos sutartys ir įmantrus tos pašiūrės sklypelio sujungimas su parku vien tam, kad kaip nors pratilptų per įstatymų landas, pripažinti teisėtais ir nepanaikinti.

Vilniaus apylinkės teismo sprendimas gali būti per 30 dienų skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. Girdėjau, kad Generalinė prokuratūra ketina pasinaudoti šia teise.

O žiniasklaida iškart susidomėjo, kokią įtaką teismo sprendimui turėjo bylos nagrinėjimo išvakarėse paskubomis priimtas Vyriausybės nutarimas, panaikinantis kurortinių zonų apribojimus.

Šio keisto įvykio paviešinimo ir skandalingų žurnalistinių tyrimų apie Druskininkų sveikatingumo centre „Aqua“ nemokamai pramogavusius politikus autorė Vilma Danauskienė sulaukė ne tik kolegų sveikinimų bei skaitytojų padėkų, bet ir grasinančių laiškų bei apskundimo Žurnalistų etikos inspektorei.

Antradienio vakarą, kai skandalingą publikaciją „Druskininkų skandalas: „Aqua“ ir jo klientai“ naujienų portale „Delfi“ jau buvo perskaitę visi, kas tik moka skaityti ir naudojasi internetu, į straipsnio autorės Vilmos Danauskienės elektroninio pašto dėžutę pradėjo plūsti laiškai su vulgariais grasinimais.

„Nu kale, tavo lašiniai bus ištirpinti už ilgą liežuvį, sena k****“- tai bene švelniausias iš tų laiškų, o kituose vyrauja tokia leksika, kurios čia netiktų cituoti.

Grasinimų šiandien sulaukė ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys Arvydas Anušauskas, išdrįsęs pareikalauti, kad Druskininkų skandalai būtų tiriami šioje komisijoje.

„Ilgai laukti nereikėjo – jau ryte pasiekė anonimo grasinimas susidoroti. Na, nenorėjau policijos įtraukti, bet teks,“- sakė Seimo narys.

O per pietus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija pranešė, kad kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorę Gražiną Ramanauskaitę – Tiumenevienę, dėl, jos teigimu, visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos, pažeidžiančios asmenų garbę ir orumą ir nesuderinamos su žurnalistinės etikos principais.

 „Socialdemokratai prašo ištirti žurnalistės Vilmos Danauskienės pastaruosius „žurnalistikos“ darbus, mūsų nuomone, prasilenkiančius su žurnalistinio darbo etika. Pastaruoju metu minėta žurnalistė vieną po kito publikuoja straipsnius, kupinus kaltinimų ir faktais nepagrįstų insinuacijų prieš eilę LSDP narių,“- rašo LSDP infocentro vadovė Jolanta Bielskienė.

O trečiadienio popietę mūsų meras „Delfi“ žurnalistų užtiktas  vienoje sostinės kavinėje susitikinėjantis su buvusiu STT vadovu, dabartiniu Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriato vadovu Žimantu Pacevičiumi. Sako, kalbėjo apie šeimos reikalus. Skaitytojai juokauja, kad žodį „šeima“ šiuo atveju reikėtų rašyti didžiąja raide, tada jis įgautų tą prasmę, kurią turi Pietų Italijoje. Bet galima ir mažąja – žmonės vis tiek supranta.